Liepos 16 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl kito ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto: daugiametę finansinę programą (DFP), kuri apima 2028–2034 m. laikotarpį. DFP, kurios vertė – beveik 2 trln. EUR, siekiama, kad ateinantį dešimtmetį Europa būtų „nepriklausoma, klestinti, saugi ir klestinti“. Palyginimui, dabartinė 2021–2027 m. DFP sudaro tik 1,2 trln. EUR, arba apie 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP).
Skaitmeninė politika yra viena iš pagrindinių sričių Komisijos pasiūlyme, ji atspindi strateginį pokytį, kai skaitmeniniai įgūdžiai nebelaikomi poreikiu, o veikiau ES suverenumo, konkurencingumo ir atsparumo pagrindu. Taigi, kaip bus finansuojami skaitmeniniai įgūdžiai ir įgūdžiai? Išsiaiškinkime.
ES ilgalaikis biudžetas, arba daugiametė finansinė programa
Daugiametė finansinė programa (dar vadinama ES ilgalaikiu biudžetu) papildo nacionalinius biudžetus ir skirta taikyti tik tada, kai išlaidos ES lygmeniu yra priimtinesnė ir ekonomiškai efektyvesnė galimybė nei nacionaliniu. Paprastai DFP nustatomi ateinančių kelerių metų išlaidų prioritetai ir ribos. Būtent pagal tai rengiamas metinis ES biudžetas.
Naujojoje DFP skaitmeninė lyderystė įvardijama kaip viena iš 4 pagrindinių teminių sričių, kurioms skiriamas 51,5 mlrd. EUR biudžetas, o tai yra penkis kartus daugiau nei bendras Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžetas pagal dabartinę DFP. Tokiu būdu Komisijos pasiūlymo projekte „Plataus užmojo biudžetas stipresnei Europai“ pabrėžiamas svarbus skaitmeninių sistemų vaidmuo užtikrinant Europos ekonominį ir politinį atsparumą. Tai reiškia, kad skaitmeniniai pajėgumai dabar yra strateginis turtas, į kurį reikia nuosekliai ir nuolat investuoti, o ne tik viena iš inovacijų varomųjų jėgų.
Pasiūlyme taip pat pripažįstama, kad dėl kai kurių dabartinių iššūkių reikia imtis griežtesnių priemonių. Europa turi siekti geresnių rezultatų ir sudaryti puikias sąlygas savo bendrovėms, MVĮ ir darbuotojams klestėti, kaip teigiama tiek M. Draghi, tiek M. Letta ataskaitose, kuriose nagrinėjamos Europos konkurencingumo strategijos. Investicijos į pažangias technologijas, galinčias atverti šviesesnę ateitį, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ar kvantines technologijas, taip pat yra labai svarbios, kaip ir saugi, aukštos kokybės skaitmeninė infrastruktūra.
Skaitmeniniai įgūdžiai ir užimtumas naujojoje ES DFP
Europos konkurencingumo fondas (409 mlrd. EUR)
Siekiant spręsti kritinio trūkumo problemas ir pagerinti žemyno gebėjimą atlaikyti ir sušvelninti nepalankias aplinkybes, naujajame ES Konkurencingumo fonde, kuris planuojamas pagal DFP, numatyta skirti 409 mlrd. eurų (įskaitant programą „Europos horizontas“) - tai precedento neturintis ES biudžeto paramos moksliniams tyrimams, inovacijoms, plėtrai ir diegimui padidinimas. Tai atitinka tiek M. Draghi, tiek M. Letta ataskaitose pateiktas rekomendacijas.
Papildytas stipresne programa „Europos horizontas“ (kurios biudžetas pagal naująją DFP beveik padvigubėja), Konkurencingumo fondas siekia teikti paramą ir investicijas Europos novatoriams nuo pačios idėjos iki plėtros. Naujasis fondas, susietas su Konkurencingumo kelrodžiu, stiprina ES konkurencinį pranašumą keliuose strateginiuose sektoriuose, taip pat sudarydamas palankesnes sąlygas daugiašaliams ir tarpvalstybiniams projektams, turintiems didelę ES pridėtinę vertę. Tikimasi, kad fondas prisidės prie aukštos kokybės darbo vietų kūrimo ir sukurs vieną bendrą prieigą finansavimo ieškantiems pareiškėjams, paspartins ES paiešką ir paskatins tiek viešąsias, tiek privačiąsias investicijas.
Parama pagal ES konkurencingumo programą bus teikiama pagal 4 kryptis:
- perėjimas prie švarios energijos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas;
- skaitmeninė pertvarka;
- sveikata, biotechnologijos, žemės ūkis ir bioekonomika;
- gynyba ir kosmosas.
ES mokslinių tyrimų programai „Europos horizontas“ – 175 mlrd. EUR
Konkurencingumo fondą papildančiai programai „Europos horizontas“ – pagrindinei Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programai – skiriama didesnė parama. Pagal naująją DFP jos biudžetas beveik padvigubėja – nuo 95,5 mlrd. EUR iki 175 mlrd. EUR. Komisijos planuose dėl programos „Europos horizontas“ numatoma, kad programa ir toliau veiks kaip atskira finansavimo priemonė, glaudžiai susijusi su Konkurencingumo fondu, pasitelkiant integruotas bendradarbiavimu grindžiamų mokslinių tyrimų darbo programas ir bendrą taisyklių sąvadą.
Naujoji programa „Europos horizontas“ bus supaprastinta ir sustiprinta, kad būtų galima greičiau ir strategiškiau panaudoti ES lėšas nustatant aiškesnes taisykles ir skaidresnes procedūras pareiškėjams ir suinteresuotiesiems subjektams. Programa „Europos horizontas“ bus grindžiama keturiais ramsčiais: 1) pažangus mokslas, 2) konkurencingumas ir visuomenė, 3) inovacijos ir 4) Europos mokslinių tyrimų erdvė. Išplėsta Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) skatins pažangiausią proveržio mokslą, o Europos inovacijų taryba (EIC) bus sustiprinta, kad startuoliams būtų teikiama tinkama parama. Kartu su padidintu finansavimu iš Europos socialinio fondo (ESF+), stipresne programa „Europos horizontas“ ir naujuoju ES konkurencingumo fondu bus remiamos visiems skirtos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo iniciatyvos ir kokybiškų darbo vietų kūrimas pagrindiniuose strateginiuose sektoriuose: mokymasis visą gyvenimą, švietimas, mokymo projektai ir pameistrystė.
Investicijų į įgūdžius didinimas
Siekiant padėti ES studentams ir darbuotojams pasinaudoti galimybėmis, be kita ko, skatinti meninę ir kultūrinę laisvę, labai svarbu didinti investicijas į įgūdžius. Ilgalaikiame biudžete ir toliau bus investuojama į įgūdžių, kultūros, žiniasklaidos ir vertybių sritis.
- Sustiprinta programa „Erasmus+“ ir padidintas finansavimas ir toliau bus Įgūdžių sąjungos pagrindas. Tokie principai kaip judumas švietimo srityje, solidarumas ir įtraukumas ir toliau pabrėš beveik visus programos aspektus.
- Bus pradėta nauja programa „AgoraEU“, kuria siekiama stiprinti ir toliau propaguoti bendras Europos vertybes, įskaitant demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę, ir remti Europos kultūrų įvairovę. Pagal programą bus teikiama parama audiovizualiniam ir kūrybos sektoriams, žiniasklaidos laisvei ir skatinamas pilietinės visuomenės sluoksnių ir grupių dalyvavimas.
Nacionaliniai ir regioniniai partnerystės planai, 865 mlrd. EUR
Konkurencingumas yra glaudžiai susijęs tiek su gebėjimais, tiek su pasitikėjimu: kartu su įgūdžių įgijimu Europos piliečiai turi jaustis įgalinti pasinaudoti ateities teikiamomis galimybėmis. Savaime suprantama, parama žmonėms ir unikalus ES socialinis modelis yra kito dešimtmečio ES ilgalaikio biudžeto pagrindas. Naujojoje DFP siūloma programos „Erasmus+“ biudžetą padidinti 50 proc. (apie 50 mlrd. EUR), kad būtų puoselėjamas švietimas ir demokratinės vertybės. Tai neatsiejama nuo ESF+ veiksmų, kurie bus įgyvendinami pagal naujus nacionalinius ir regioninius partnerystės planus; ir stiprinamas Europos socialinių teisių ramstis ir jo pajėgumas skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą, įgūdžių ugdymą ir socialinę įtrauktį visose ES valstybėse narėse ir jos regionuose. Pagal planus (visuose juose nustatytas bent 14 proc. socialinis tikslas) „Europos socialinis fondas +“ padės skatinti lygias galimybes visiems ir socialinę įtrauktį.
Daugiau informacijos
Žr. Europos Komisijos komunikatą dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos (DFP): „dinamiškas ES biudžetas ateities prioritetams“. Taip pat žr. pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2028–2034 m. daugiametė finansinė programa, ir jo priedą.
Prie biudžeto pasiūlymo taip pat pridedami 2 Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai ir patvirtinamieji dokumentai bei ištekliai, pateikti oficialiame Europos Komisijos daugiametės finansinės programos puslapyje.