Lietuvoje suaugusiųjų skaitmeninio raštingumo, skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir platesnės skaitmeninės transformacijos srityse šiuo metu svarbiausios yra šios tarpusavyje susijusios strategijos ir programos. 1. Lietuvos nacionalinis skaitmeninio dešimtmečio planas (iki 2030 m.) Tai pagrindinis dokumentas, kuriuo Lietuva įgyvendina ES „2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą“. Planui Vyriausybė pritarė 2024 m. kovo 13 d. Jis apima keturias kryptis: Skaitmeniniai įgūdžiai ir IRT specialistai. Skaitmeninė infrastruktūra. Įmonių skaitmeninė transformacija. Viešųjų paslaugų
Čia trumpai išvardijame svarbiausius ES dokumentus, kurie šiuo metu daro didžiausią įtaką nacionalinėms politikoms, įskaitant Lietuvą. 1. Skaitmeninis dešimtmetis 2030 Tai pagrindinis ES skaitmeninės transformacijos politikos dokumentas iki 2030 m. Jis nustato konkrečius rodiklius valstybėms narėms keturiose srityse: skaitmeniniai įgūdžiai, infrastruktūra, verslo skaitmeninimas ir viešosios paslaugos. Dokumentas: https://digital-strategy.ec.europa.eu/lt/library/digital-decade-policy-programme-2030 Pagrindiniai tikslai, susiję su žmonėmis ir darbo vietomis: ne mažiau kaip 80 % suaugusiųjų turi
2021 m. kovo 9 d. Europos Komisija paskelbė Europos skaitmeninės transformacijos iki 2030 m. viziją ir nurodė, kaip ji bus įgyvendinta. „ Europos skaitmeninio dešimtmečio“ ateities viziją atspindi ir „ Skaitmeninis kelrodis“, kuriame išdėstyta ES skaitmeninimo iki 2030 m. vizija ir tikslai. Planuojami veiksmai pagal siekiamus tikslus suskirstyti į keturias pagrindines kryptis: 1) gerinti piliečių skaitmeninius įgūdžius ir specialistų skaitmenines kompetencijas. Skaitmeninių technologijų naudojimas kasdieniame gyvenime tapo norma siekiant visapusiškos įtraukties į šiuolaikinę visuomenę ir
Įvairios DI technologijos vis dažniau skverbiasi į visų rūšių produktus ir paslaugas ir sukuria sudėtingą visuomeninę techninę sistemą, kuri keičia esamus santykius ekonomikos, teisės ir politikos srityse. Dirbtinio intelekto diegimo tempas ir galimas poveikis leidžia prognozuoti visuomeninius ir geopolitinius pokyčius, kurie greičiausiai lems būsimus pokyčius visame pasaulyje. Atskiros šalys DI srityje teikia išskirtinį prioritetą, kai kurios numato, kad tos, kurios kontroliuos dirbtinį intelektą, kontroliuos pasaulį, todėl svarbu propaguoti Europos dirbtinio intelekto plėtojimo ir naudojimo
2030 m. švietimo politikos strategija yra pagrindinis dokumentas, kuriame išdėstytos 2020–2030 m. Čekijos Respublikos parengtos skaitmeninės švietimo sistemos kūrimo gairės.
Strateginės švietimo skaitmeninimo Rumunijoje iniciatyvos SMART-Edu 2021–2027 m. tikslas – sumažinti skaitmeninį atotrūkį ir padidinti socialinę bei ekonominę įtrauktį.
Ekonomikos skaitmeninės transformacijos strategija yra ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų priemonių dalis. 2022 m. sausio mėn. Slovėnijos Respublikos Vyriausybė ją patikslino.
Maltos nacionalinė e. įgūdžių strategija apima 2022–2024 m. laikotarpį. Strategijos įgyvendinimą koordinuoja Maltos eSkills fondas.
Programa „Skaitmeninė Bulgarija 2025“ siekiama modernizuoti ir padidinti pažangių IT sprendimų skaičių visose ekonomikos ir socialinio gyvenimo srityse ir skatinti skaitmeninius įgūdžius visiems.
Ispanijos nacionaliniame skaitmeninių įgūdžių plane pateiktas veiksmų planas, kuriuo siekiama padėti piliečiams įgyti ir ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis ištekliais šiomis temomis.