Čia trumpai išvardijame svarbiausius ES dokumentus, kurie šiuo metu daro didžiausią įtaką nacionalinėms politikoms, įskaitant Lietuvą.

1. Skaitmeninis dešimtmetis 2030

Tai pagrindinis ES skaitmeninės transformacijos politikos dokumentas iki 2030 m. Jis nustato konkrečius rodiklius valstybėms narėms keturiose srityse: skaitmeniniai įgūdžiai, infrastruktūra, verslo skaitmeninimas ir viešosios paslaugos.

Dokumentas: https://digital-strategy.ec.europa.eu/lt/library/digital-decade-policy-programme-2030

Pagrindiniai tikslai, susiję su žmonėmis ir darbo vietomis:

• ne mažiau kaip 80 % suaugusiųjų turi turėti bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius iki 2030 m.;
• ES turi turėti 20 milijonų ICT specialistų, siekiant mažinti kvalifikuotų specialistų trūkumą;
• didesnis moterų dalyvavimas ICT profesijose. 

Reikšmė suaugusiųjų švietimui

Skaitmeninis raštingumas tampa ne švietimo sektoriaus, o ekonominės politikos prioritetu. Dėl šių tikslų valstybės narės privalo rengti nacionalinius veiksmų planus ir investuoti į suaugusiųjų perkvalifikavimą.

„Digital Compass 2030“ buvo pirmas strateginis dokumentas, iš kurio vėliau išsivystė Skaitmeninio dešimtmečio programa. Jis įtvirtino viziją, kad Europos konkurencingumas priklausys nuo gyventojų skaitmeninių kompetencijų.

Šiame dokumente pirmą kartą aiškiai susieti:

• skaitmeniniai įgūdžiai,
• darbo rinkos poreikiai,
• technologinis suverenitetas,
• skaitmeninė įtrauktis. 

2020 m. Europos Komisijos priimta Europos įgūdžių darbotvarkė tapo pagrindine kompetencijų politikos sistema žaliajai ir skaitmeninei transformacijai. Vienas iš centrinių jos tikslų yra suaugusiųjų perkvalifikavimas ("reskilling") ir kvalifikacijos kėlimas ("upskilling"). 

Ši darbotvarkė svarbi, nes:

• orientuojasi į visą darbingo amžiaus populiaciją;
• pabrėžia mokymąsi visą gyvenimą;
• skatina glaudesnį verslo ir švietimo bendradarbiavimą. 

Būtent iš šios darbotvarkės kilo keletas iniciatyvų, kurios tiesiogiai susijusios su skaitmeniniais įgūdžiais.

2. Įgūdžių paktas

Viena svarbiausių praktinių iniciatyvų suaugusiųjų mokymosi srityje. Tai ES masto partnerystė tarp:

• verslo,
• švietimo institucijų,
• viešojo sektoriaus,
• socialinių partnerių.

https://pact-for-skills.ec.europa.eu/index_en 

Ši iniciatyva siekia skatinti organizacijas investuoti į darbuotojų:

• perkvalifikavimą,
• kvalifikacijos kėlimą,
• skaitmeninių kompetencijų ugdymą. 

Tai viena svarbiausių iniciatyvų, kalbant apie pasirengimą ateities darbo rinkai.

3. Skaitmeninio švietimo veiksmų planas 2021-2027

Nors dažnai siejama su formaliojo švietimo sistema, ši programa apima ir suaugusiųjų skaitmeninių kompetencijų plėtrą. 

https://education.ec.europa.eu/lt/focus-topics/digital-education/actions/plan 

Pagrindinės kryptys:

• skaitmeninių kompetencijų ugdymas viso gyvenimo mokymosi kontekste;
• DigComp sistemos plėtra;
• Europos skaitmeninių kompetencijų sertifikavimo iniciatyvos;
• mokymasis apie DI, duomenis ir informacinį raštingumą.

Tai pagrindinis dokumentas, kuris skaitmeninius įgūdžius traktuoja kaip bazinę pilietinę kompetenciją, reikalingą visiems gyventojams.

4. Skaitmeninės Europos programa (DIGITAL)

Tai svarbiausias ES finansavimo instrumentas pažangiems skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti. Programa finansuoja:

• dirbtinio intelekto mokymus;
• duomenų analitikos kompetencijas;
• kibernetinio saugumo specialistų rengimą;
• debesų kompiuterijos kompetencijas. 

Skaitmeninių įgūdžių ugdymui jau investuota šimtai milijonų eurų.

https://digital-strategy.ec.europa.eu/lt/policies/digital-skills 

5. Skaitmeninių įgūdžių akademijos

Naujausia ES kryptis, atsiradusi reaguojant į specialistų trūkumą strateginėse technologijų srityse. 

Kuriamos akademijos:

• dirbtinio intelekto (DI),
• kvantinių technologijų,
• puslaidininkių,
• virtualių pasaulių,
• kibernetinio saugumo srityse. 

https://digital-strategy.ec.europa.eu/lt/policies/digital-skills-academies 

Jos orientuojasi ne į bazinį skaitmeninį raštingumą, o į aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ateities darbo rinkai.

6. Lustų aktas ir su juo susijusios kompetencijų iniciatyvos

Europos lustų (puslaidininkių) aktas sprendžia technologinės nepriklausomybės klausimus, tačiau viena jo dedamųjų yra talentų ugdymas. Todėl įkurta Europos lustų įgūdžių akademija bei pradėtos specializuotos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programos.

https://www.eacea.ec.europa.eu/about-eacea/20-years-eacea/european-chips-skills-academy_en 

Tai rodo naują ES politikos kryptį: technologijų reguliavimas vis dažniau siejamas su darbo jėgos kompetencijų ugdymu. 

7. DI aktas ir DI įgūdžių iniciatyvos

Nors DI aktas yra reguliavimo dokumentas, jis netiesiogiai skatina:

• DI raštingumą;
• darbuotojų gebėjimą saugiai naudoti dirbtinį intelektą;
• organizacijų atsakomybę ugdyti DI kompetencijas. 

Kuriamos DI įgūdžių akademijos iniciatyvos finansuojamos per DIGITAL programą. 

8. Europos skaitmeninių teisių ir principų deklaracija

Nors tai nėra mokymosi programa, deklaracija įtvirtina principą, kad kiekvienas Europos gyventojas turi turėti galimybę:

• įgyti skaitmeninius įgūdžius;
• naudotis skaitmeninėmis paslaugomis;
• dalyvauti skaitmeninėje visuomenėje. 

Dėl to skaitmeninis raštingumas tampa ne vien ekonominiu, bet ir socialinės įtraukties bei pilietinių teisių klausimu.