Supažindiname su ataskaita „Medijų raštingumo ugdymas: kūrybinių dirbtuvių ir apklausos rezultatai“, kurią birželio mėnesį paskelbė tarptautinio projekto konsorciumas „YouTHink: Medijų ir informacinis raštingumas jaunimui“. Joje pateikiama kūrybinių dirbtuvių ir internetinės apklausos, atliktos sausio–kovo mėnesiais penkiose Europos šalyse (Lietuvoje, Italijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Šveicarijoje), analizė. Ataskaitoje teigiama, kad medijų ir informacinis raštingumas (MIR) kaip niekad iki šiol yra itin aktuali ir svarbi žinių ugdymo sritis.
Kritinio mąstymo spragos ir pažeidžiamumas dezinformacijai
Nors šiandien jaunimas linkęs manyti, kad moka kritiškai vertinti informaciją internete ir socialinėse medijose, jų realūs įpročiai rodo kritinio mąstymo spragas. Ataskaitoje teigiama, kad 91 proc. 14–19 metų respondentų yra linkę kritiškai vertinti informaciją internete ir „kartais“ arba „retai“ tiki viskuo, ką mato ar skaito skaitmeninėje erdvėje. Tačiau 53 proc. jaunuolių prisipažįsta „kartais“ tikintys tuo, ką mato, o 29 proc. pasikliauja „sveiku protu“ tikrindami informaciją, kuri ne visada yra paremta objektyviais duomenimis ir faktais. Ir iš tiesų, per daug pasitikėdami savimi, jauni žmonės gali būti pažeidžiami ir tapti manipuliacijų aukomis.
Džiugu, jog tikrindami informaciją 31 proc. respondentų remiasi keliais šaltiniais, o 23 proc. analizuoja informacijos šaltinį. Tačiau tai nėra itin didelis atsakiusiųjų respondentų skaičius. Paklausus jaunimo kokie yra didžiausi iššūkiai vertinant šaltinių patikimumą, jauni žmonės nurodė, kad jiems vis dar sunku suprasti, ar šaltinis yra patikimas (41 proc.), ir atskirti nuomonę nuo faktų (28 proc.). Galima teigti, kad šie iššūkiai nebūtų tokie aktualūs didelei daliai jaunuolių, jei jų kritinio mąstymo įgūdžiai būtų stipresni.
Interneto naršymo įpročiai ir rizikos
Dar vienas nerimą keliantis reiškinys yra susijęs su jaunimo naršymo internete ypatumais. Daugiau nei pusė respondentų, t. y., 58 proc., nurodė, jog internete praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną. Populiariausios naršomos platformos yra „YouTube“ (21 proc.), „Instagram“ (20 proc.), „TikTok“ (18 proc.) bei „Snapchat“ (14 proc.). Analizuojant, kaip jauni žmonės gauna informaciją apie pasaulio įvykius, matyti, jog socialiniai tinklai yra ne tik bendravimo platforma, bet ir pagrindinis jaunimo informacijos šaltinis. 35 proc. respondentų informaciją gauna iš socialinių tinklų ir tik iš 21 proc. tėvų. Šie faktai kelia tam tikrą nuogąstavimą.
Nors socialinių tinklų platformos kovoja su dezinformacija ir šalina skleidžiamą klaidinančią informaciją, tačiau rizika jaunimui susidurti su melagiena ar patekti į aido kambarius išlieka reali.
Medijų raštingumo iššūkiai
Apibendrinant kūrybinių dirbtuvių metu vykusias diskusijas, ataskaitoje pabrėžiama gilėjanti pasitikėjimo informacijos šaltiniais krizė, ekspertiškumo nuvertinimas, akcentuojama asmeninės atsakomybės bei vertybinių nuostatų stoka skaitmeninėje erdvėje. Ataskaitoje minima apie pakitusius rašymo ir skaitymo įpročius, nykstančią autorystės sampratą bei paviršutinišką informacijos vartojimą. Ataskaitoje taip pat kritikuojamas dabartinis medijų raštingumo ugdymas, kuris dažnai apsiriboja techniniais įgūdžiais ir neugdo holistinio supratimo apie medijų ekosistemą ir jos veikimą. Galiausiai, ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į blėstančią ribą tarp virtualaus ir fizinio pasaulio bei diskusijų kultūros praradimą jaunimo tarpe, kas kelia naujus iššūkius medijų raštingumo ugdymui.
Dirbtinio intelekto keliami pavojai kritiniam mąstymui
Ataskaitoje pabrėžiama, jog šiandien dirbtinio intelekto (DI) technologija keičia žaidimo taisykles visame informaciniame lauke. Taip pat nuogąstaujama, jog jauni žmonės nepakankamai žino apie DI keliamus pavojus, t. y. šios technologijos pagalba skleidžiamą dezinformaciją, melagienas, kuriamas gilumines klastotes, algoritmų pagalba kuriamus aido kambarius socialiniuose tinkluose ir pan. Tačiau nepaisant išreikšto nerimo diskusijų dalyviai supranta, jog DI yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, todėl svarbiausia ne vengti, o ugdyti jaunimo gebėjimą kritiškai naudoti dirbtinio intelekto priemones ir kuriamą turinį.
Kaip ugdyti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius ir kritinį mąstymą?
Atsakyti į klausimą, ką daryti, nėra lengva, tačiau ataskaitoje pateikiama išvada, jog šiandien mokyti vien tik atskirų priemonių ar gebėjimų nepakanka – būtinas bendras supratimas, kaip veikia medijos. Tai reiškia, jog jaunas žmogus turi gebėti suprasti visą informacijos grandinę: kaip formuojama žinutė, kas yra jos šaltinis, kokia jos techninė ir socialinė aplinka, kam ji tarnauja ir kokį poveikį daro. Jaunuoliai turi ne tik mokėti komunikuoti, bet ir mokytis būti asmenybėmis, o ne masės dalimi, kurią lengva paveikti. Pastebima, kad MIR temos dažnai atrodo „nuobodžios“, „per toli nuo jaunimo realybės“, todėl būtina ieškoti formų, kurios būtų aktualios, suprantamos ir įtraukiančios jaunimą.
Apie kūrybines dirbtuves ir apklausą
Ši ataskaita buvo parengta remiantis įvykusių kūrybinių dirbtuvių bei apklausos analize penkiose Europos šalyse (Lietuvoje, Italijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Šveicarijoje) sausio–kovo mėnesį. Į kūrybines diskusijas buvo pakviesti 40 įvairių sričių specialistų, dirbančių su jaunimu, kuriančių mokymo programas ir dalyvaujančių medijų ir informacinio raštingumo ugdymo procese. Diskusijų metu dalyviai dalinosi mintimis apie aktualiausias medijų ir informacinio raštingumo tendencijas bei iššūkius. Jie aptarė jaunimo lūkesčius ir poreikius šiame kontekste, taip pat nagrinėjo dirbtinio intelekto įtaką kritiniam mąstymui bei aiškinosi, kokie inovatyvūs metodai ir priemonės geriausiai tinka ugdyti jaunimo medijų raštingumą. Jaunimo apklausos metu, parengus nuotolinę anketą, buvo apklausti daugiau nei 200 14-19 metų respondentų iš jau minėtųjų šalių. Anoniminę apklausą sudarė klausimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti jaunimo naršymo įpročius internete, informacijos tikrinimo būdus bei iššūkius, su kuriais jie susiduria vertinant informaciją virtualioje erdvėje.
„YouThink“ projektas finansuojamas pagal Erasmus+ partnerysčių bendradarbiavimo jaunimo srityje programą.
Ataskaitą anglų kalba galima rasti: https://youthink.itinstitutas.lt/wp-content/uploads/2025/06/WP2.4.Based_on_CWs_results_Report_prepared_in_EN.pdf
Ataskaitos santrauką lietuvių kalba galima rasti: https://youthink.itinstitutas.lt/wp-content/uploads/2025/06/WP2.4.Based_on_CWs_results_Report_Summary_in_LT.pdf
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir tai nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Jaunimo reikalų agentūros požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei dotaciją teikianti institucija negali būti laikoma už juos atsakinga.