2026 m. vasario 10 d. daugelyje pasaulio šalių buvo minima jau 23-ioji Saugesnio interneto diena. Jau dvejus metus iš eilės akcijos veiklos organizuojamos visą vasario mėnesį. Akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis.

Visą Saugesnio interneto mėnesį tiek vaikai, tiek suaugusieji intensyviai sprendė testą „Ar esi saugus internete“ ir jį atliko daugiau kaip 16 tūkst. dalyvių. Šis testas nemokamas ir atviras visiems, norintiems pasitikrinti savo žinias.

Jau tradicija tapo organizuoti filmų peržiūras „Nepatogaus kino“ NK-DOKU svetainėje, kurioje gausu kokybiškos dokumentikos žmogaus teisių temomis. Šįkart rekomendavome net keturis filmus, skirtus įvairaus amžiaus žiūrovams. Džiaugiamės, kad seansuose dalyvavo daugiau kaip 800 žiūrovų.

Mokytojai, bibliotekų darbuotojai, švietėjai ir technologijų entuziastai organizavo #EUCodeWeek veiklas Code4SID2026, kurios kvietė ne tik dalintis savo aistra programavimui ir loginiam mąstymui, bet ir kalbėtis apie saugesnį elgesį internete. Vasario mėnesio metu buvo organizuota 16 tokių veiklų.

Dėmesys viešosioms e. paslaugoms

Kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais dalis akcijos veiklų buvo organizuojama įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“:

• bendradarbiaujant su „Sodros“, Lietuvos pašto ir Lietuvos policijos atstovais buvo organizuota transliacija internetu „E. paslaugos: saugus prisijungimas kasdien“ ir verčiama į gestų kalbą. Tai pokalbis apie žinojimą, kuris leidžia jaustis tvirčiau skaitmeninėje erdvėje. Transliacija „YouTube“ ir „Facebook“ kanaluose sulaukė daugiau kaip 6 tūkst. peržiūrų;
• protų mūšio turnyrą „Saugus naudojimasis internetu ir viešosiomis e. paslaugomis“ organizavo dauguma viešųjų Lietuvos bibliotekų ir jos padalinių, kuriuose akcijos metu lankėsi daugiau kaip 3,5 tūkst. suaugusiųjų lankytojų;
• visą mėnesį vykusias veiklas vainikavo konferencija „Saugesnis internetas: kalbamės, mokomės, tobulėjame“, kurią galima buvo stebėti tiek gyvai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, tiek prie savo ekranų. Ekspertai dalinosi praktiniais patarimais, o diskusijoje įvairių sričių specialistai pasidalino savo patirtimi ir idėjomis, kaip kartu galime kurti saugesnę skaitmeninę aplinką. Renginys „YouTube“ ir „Facebook“ kanaluose sulaukė daugiau kaip 3,5 tūkst. peržiūrų.

Geroji patirtis

Džiaugiamės, kad prie akcijos prisijungė visų regionų viešosios bibliotekos ir švietimo įstaigos. Iš viso viešųjų bibliotekų ir kitų švietimo įstaigų renginiuose dalyvavo daugiau kaip  8,5 tūkst. bendruomenės narių – suaugusiųjų ir moksleivių.

Saugesnio interneto mėnuo 2026 m. pasirodė kaip išskirtinai sėkminga iniciatyva, nes sugebėjo apjungti skirtingas visuomenės grupes, institucijas ir regionus, o veiklos pasiekė dešimtis tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje. Sėkmę lėmė keli esminiai veiksniai. Pirmiausia, iniciatyva pasižymėjo plačia ir įvairialype sklaida – nuo interaktyvių testų ir filmų peržiūrų iki protų mūšių, transliacijų ir konferencijų. Šis formatų derinys leido pasiekti tiek jaunimą, tiek suaugusiuosius, tiek vyresnio amžiaus žmones, suteikiant jiems galimybę mokytis jiems priimtinu būdu. Antra, veiklos buvo orientuotos į praktinius įgūdžius: dalyviai mokėsi saugiai naudotis internetu, atpažinti rizikas, kritiškai vertinti informaciją ir atsakingai naudotis viešosiomis e. paslaugomis. Trečia, iniciatyva tapo tvaria – jau antrus metus veiklos vykdomos visą mėnesį, o tai rodo augantį institucijų ir bendruomenių įsitraukimą.

Iniciatyvos poveikis visuomenei

Akcija turėjo apčiuopiamą ir ilgalaikį poveikį skaitmeniniams įgūdžiams Lietuvoje. Daugiau nei 16 tūkst. žmonių atliktas testas „Ar esi saugus internete“ padėjo dalyviams įsivertinti savo žinias ir suprasti, kokiose srityse jie yra stiprūs, o kur dar reikia tobulėti. Filmų peržiūros skatino kritinį mąstymą ir diskusijas apie informacijos patikimumą ir atsakingą elgesį internete. Code4SID2026 veiklos prisidėjo prie loginio mąstymo, programavimo pagrindų ir technologijų etikos supratimo ugdymo. Viešųjų e. paslaugų transliacijos ir protų mūšiai sustiprino žmonių pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis ir padėjo geriau suprasti, kaip saugiai naudotis „Sodros“, Lietuvos pašto, policijos ir kitų institucijų sistemomis. Visa tai prisidėjo prie bendro visuomenės skaitmeninio atsparumo didinimo.

Bendradarbiavimo su bendruomenėmis vaidmuo

Vienas svarbiausių iniciatyvos sėkmės elementų buvo glaudus bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis. Viešosios bibliotekos, mokyklos, švietimo centrai ir technologijų entuziastai tapo pagrindiniais veiklų organizatoriais ir sklaidos partneriais. Jų įsitraukimas leido pasiekti žmones regionuose, mažesniuose miesteliuose ir kaimiškose vietovėse, kur skaitmeninio raštingumo veiklų pasiūla dažnai yra ribota. Bibliotekos tapo vietomis, kur bendruomenės nariai galėjo ne tik gauti žinių, bet ir bendrauti, dalintis patirtimis, spręsti iškilusius klausimus. Šis bendradarbiavimas sustiprino vietos lyderystę ir sukūrė tvarią partnerystę, kuri gali būti lengvai kartojama ir ateityje.

Plėtros galimybės Lietuvoje ir Europoje

Atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, šios akcijos veiklos turi didelį potencialą plėstis visos šalies mastu. Lietuvoje iniciatyva galėtų tapti nuolatine metine tradicija, integruota į mokyklų, bibliotekų ir savivaldybių veiklos planus. Galima plėsti teminių testų, edukacinių priemonių ir praktinių užsiėmimų paketą, pritaikant jį skirtingoms amžiaus grupėms ir poreikiams. Taip pat būtų naudinga kurti regioninius skaitmeninio saugumo ambasadorius – bibliotekininkus, mokytojus ir jaunimo darbuotojus, kurie galėtų skleisti žinias savo bendruomenėse.

Europos mastu Lietuvos iniciatyvos gali būti pristatoma kaip gerosios praktikos pavyzdys Saugesnio interneto dienos ir ES programavimo savaitės tinkluose. Testas „Ar esi saugus internete“ galėtų būti adaptuotas kitomis kalbomis ir naudojamas plačiau kaip Europos šalių skaitmeninio saugumo žinių vertinimo priemonė. Bibliotekų protų mūšiai, filmų peržiūros ir teminės diskusijos gali tapti tarptautinėmis veiklomis, skatinančiomis bendrą skaitmeninę kultūrą ir atsparumą. Tokiu būdu Lietuvos patirtis galėtų prisidėti prie platesnių Europos pastangų kurti saugesnę, sąmoningesnę ir atsakingesnę skaitmeninę visuomenę.