Lietuvoje pradedamas svarbus etapas įgyvendinant Europos Sąjungos Duomenų aktą – Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė nacionalinį įstatymo projektą, kuriuo siekiama suderinti šalies teisinę sistemą su naujomis ES taisyklėmis ir atverti platesnes galimybes naudoti duomenis verslui, vartotojams bei viešajam sektoriui.

Šiam įstatymo projektui jau pritarė Vyriausybė, o artimiausiu metu jis bus teikiamas svarstyti Seimui. Tikimasi, kad priėmus įstatymą Lietuva galės efektyviau įsitraukti į augančią Europos duomenų ekonomiką ir sustiprinti savo konkurencingumą inovacijų srityje.

Didesnė prieiga prie daiktų interneto generuojamų duomenų

Vienas pagrindinių ES Duomenų akto tikslų – užtikrinti naudotojų teisę gauti prieigą prie duomenų, kuriuos generuoja prie interneto prijungti įrenginiai, dažniausiai priskiriami daiktų interneto (IoT) ekosistemai. Tai apima tiek kasdienius vartojimo produktus, tokius kaip automobiliai ar išmanieji laikrodžiai, tiek sudėtingus medicinos, pramonės ar žemės ūkio įrenginius.

Iki šiol didelė dalis tokių duomenų likdavo gamintojų ar paslaugų teikėjų dispozicijoje. Naujoji teisinė sistema siekia pakeisti šią praktiką – vartotojai ir įmonės galės lengviau pasiekti savo generuojamus duomenis ir juos panaudoti alternatyvioms paslaugoms, analizei ar naujiems sprendimams kurti.

Postūmis inovacijoms ir mažosioms įmonėms

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, atviresnė duomenų aplinka ypač naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Galimybė naudotis susietų produktų duomenimis mažins priklausomybę nuo didžiųjų technologijų bendrovių ir sudarys sąlygas kurti konkurencingas antrinės rinkos paslaugas – nuo techninės priežiūros sprendimų iki pažangių duomenų analizės įrankių. 

ES lygmeniu prognozuojamas ekonominis efektas – ypač reikšmingas. Europos Komisijos skaičiavimais, sėkmingas Duomenų akto įgyvendinimas iki 2028 metų galėtų padidinti Bendrąjį vidaus produktą beveik dviem procentiniais punktais, pritraukti dešimtis milijardų eurų investicijų ir sukurti daugiau nei du milijonus naujų darbo vietų.

Aiški priežiūra ir atsakomybė

Nacionaliniame įstatymo projekte numatyta, kad pagrindine priežiūros institucija taps Ryšių reguliavimo tarnyba. Jai bus suteikti įgaliojimai prižiūrėti Duomenų akto nuostatų laikymąsi, nagrinėti skundus, atlikti tyrimus bei taikyti atsakomybę už pažeidimus.

Taip pat įstatyme apibrėžiami ginčų sprendimo mechanizmai ir sertifikavimo klausimai, kurie ypač aktualūs duomenų ir debesijos paslaugas teikiančioms įmonėms. Aiškesnės taisyklės turėtų sumažinti teisinį neapibrėžtumą ir paskatinti investicijas į duomenimis grįstus sprendimus.

Strateginė reikšmė Lietuvos skaitmeninei plėtrai

ES Duomenų aktas kaip reglamentas visose valstybėse narėse pradėtas taikyti nuo 2025 metų rugsėjo mėnesio, todėl nacionaliniai įgyvendinimo sprendimai tampa itin svarbūs praktiniam jo veikimui. Lietuvai tai ne tik formalus teisinis įsipareigojimas, bet ir galimybė sparčiau vystyti duomenų ekonomiką, kurti aukštą pridėtinę vertę ir užtikrinti didesnę vartotojų kontrolę savo duomenų atžvilgiu.

Priėmus įstatymą, Lietuva galėtų tvirčiau įsitvirtinti kaip inovacijoms palanki valstybė, pasirengusi išnaudoti duomenų potencialą tiek nacionaliniu, tiek Europos mastu.

Pagal EIMIN inf.