Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausią statistinę informaciją apie informacinių technologijų ir priemonių naudojimą Lietuvoje. Šiais metais interneto prieigą namuose turėjo 89,3 proc. namų ūkių. Mieste interneto prieigą turėjo 91,5 proc. namų ūkių, kaime – 84,6 proc.
2025 m. internetu naudojosi 89,3 proc. 16-74 m. amžiaus gyventojų. Vis daugiau vyresnio amžiaus (65-74 metų amžiaus) gyventojų naudojasi internetu - 65,2 proc., tuo tarpu beveik visi jauni gyventojai naudojasi internetu.
Internetas daugiausia buvo naudojamas ryšiams (86,2 proc.), internetinės bankininkystės paslaugoms (79,3 proc.), skaityti naujienas, laikraščius (78,9 proc.), skambinimui (77,6 proc.), elektroniniams laiškams siųsti (74,4 proc.).
informacijos paieškai, bendravimui ir bankininkystei: informacijos paieškai internetą naudojo 86,2 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (97,4 proc. tokio amžiaus internautų), bendravimui 84,5 proc. (95,4 proc. internautų), internetinės bankininkystės paslaugoms 75,7 proc. (85,6 proc. internautų).
Vis daugiau šalies gyventojų perka, užsisako prekių ar paslaugų internetu – 64,8 proc. Net 71,8 proc. gyventojų nurodo, kad nesusidūrė su problemomis perkant ar užsakant prekes ar paslaugas internetu. Net 29,2 proc. gyventojų naudojosi internetu finansiniais tikslais. Aktyviausiai internetu naudojosi finansiniais tikslais 25-34 m. amžiaus gyventojai.
Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per metus pasinaudojo 74,3 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Dažniausiai gyventojai naudojo valstybės institucijų ar viešųjų įstaigų interneto svetaines prieigai prie įrašų apie save (67,9 proc.), pajamų mokesčio deklaracijai pateikti (57,2 proc.), užsiregistruoti vizitui ar užsakymui atlikti (52,4 proc.).
Nemažai gyventojų stengėsi pašalinti savo socialinių tinklų ar programėlių paskyras. Interneto vartotojų 16–24 metų amžiaus grupėje tokių asmenų buvo 32,7 proc., 25–54 metų amžiaus grupėje – 24,7 proc. Vyresnių žmonių amžiaus grupėje (55–74 metų) tokių asmenų buvo 20,5 proc.
Panaikinti socialinių tinklų ar programėlių paskyras sunkiau sekėsi vyresnio amžiaus asmenims – 55–74 metų amžiaus grupėje 24,7 proc. asmenų iškilo sunkumų ir techninių kliūčių.
21 proc. Lietuvos gyventojų susirūpinę tuo, kad jų veikla internete gali būti registruojama, siekiant teikti jiems pritaikytą reklamą, 29,2 proc. gyventojų stengėsi naršyklių priemonėmis apriboti slapukus, o 19,1 proc. naudojo sekimą internete blokuojančią programinę įrangą.
2025 m. 73,6 proc. gyventojų naudojosi elektroninės atpažinties priemonėmis.
Daugiau apie paskelbtus šalies informacinių technologijų statistikos duomenis skaitykite čia.