2022-11-14

    Dirbtinio intelekto būklės ataskaitoje analizuojami įdomiausi pokyčiai DI srityje, siekiant paskatinti informacija pagrįstą pokalbį apie dirbtinio intelekto būklę ir jo poveikį ateičiai. Jau penktuosius metus 2022 m. DI būklės ataskaitą peržiūri pirmaujantys dirbtinio intelekto praktikai pramonės ir mokslinių tyrimų srityje.

    Jame nagrinėjami šie pagrindiniai aspektai

    • Moksliniai tyrimai: technologiniai proveržiai ir jų pajėgumai.
    • Pramonė: komercinio DI taikymo sritys ir jo poveikis verslui.
    • Politika: dirbtinio intelekto reguliavimas, jo ekonominiai padariniai ir kintanti dirbtinio intelekto geopolitika.
    • Sauga: nustatyti ir sumažinti katastrofinę riziką, kurią galėtų kelti labai pajėgios būsimos DI sistemos.
    • Prognozės: tai, kas, tyrimo leidėjų nuomone, įvyks, ir veiksmingumo peržiūra siekiant skaidrumo

    Iš pagrindinių 2022 m. ataskaitos punktų matyti, kad:

    • naujos nepriklausomos mokslinių tyrimų laboratorijos sparčiai atveria prieigą prie pagrindinių laboratorijų uždarų šaltinių;
    • pagrindiniai DI mokslinių tyrimų subjektai vis geriau suvokia saugą, o DI sauga tampa pagrindine disciplina;
    • Kinijos ir JAV dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų spraga toliau didėjo: nuo 2010 m. Kinijos institucijos sukuria 4,5 karto daugiau dokumentų nei JAV institucijos;
    • dirbtiniu intelektu grindžiami moksliniai tyrimai ir toliau lemia proveržį, tačiau reikia toliau tirti dideles metodines klaidas, pvz., duomenų nutekėjimą. 

     

    2022-11-07

    Mokytojams ir pedagogams skirtose gairėse kovai su dezinformacija ir skaitmeniniam raštingumui skatinti pateikiama praktinių rekomendacijų, patarimų, veiklos planų, įžvalgų skaitmeninio raštingumo ir švietimo bei mokymo temomis.

    Gairių tikslas – ugdyti platesnį skaitmeninio raštingumo supratimą, pasiekiamą pasitelkiant švietimą ir mokymą, skatinti atsakingą ir saugų skaitmeninių technologijų naudojimą bei skatinti geresnį visuomenės informuotumą apie dezinformaciją.

    Gairėse pateikiama pedagoginių žinių, kaip stiprinti jaunimo kritinio mąstymo įgūdžius, siekiant didinti jų atsparumą skaitmeniniame pasaulyje. Taip pat nagrinėjama galimybė didinti pasitikėjimą klasėse ir sukurti saugią erdvę mokiniams ir mokytojams aptarti opius klausimus.

    Gairės skirtos pradinių ir mokyklų mokytojams ir (arba) pedagogams, dirbantiems įvairiose srityse ir turintiems skirtingą patirtį bei žinias šioje srityje.

    2022-10-28

    Taikant pažangiųjų ir žaliųjų miestų koncepciją, šioje neseniai CEDEFOP parengtoje politikos apžvalgoje analizuojama, kaip profesinis rengimas ir mokymas gali padėti miestams tapti pažangesniems ir žalesniems, taip prisidedant prie Europos žaliojo kurso, ES augimo strategijos ir politinio atsako į iššūkius, susijusius su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu.

    Europos žaliasis kursas yra pagrindas ES tapti konkurencinga ir efektyviai išteklius naudojančia ekonomika, kurioje iki 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų nulinis, kartu užtikrinant teisingą pertvarką visiems.

    CEDEFOP įgūdžių prognozių scenarijus, kuriame buvo nagrinėjamas Europos žaliojo kurso poveikis iki 2030 m. profesinio mokymo ir įgūdžių požiūriu, rodo, kad įgūdžių ugdymas – tiek pradiniame, tiek profesiniame gyvenime – bus labai svarbus kuriant papildomas darbo vietas ir sudarant sąlygas darbuotojams pereiti į žalesnius sektorius ir profesijas.

    2022-10-26

    Autonomijos ir suvereniteto apibrėžtys skiriasi priklausomai nuo partnerių ir šalių, nes jų interesai, poreikiai ir sąvokų supratimas skiriasi. Čia siūlomoje metodikoje atsižvelgiama į skirtingus požiūrius, pagal kuriuos galima nustatyti prioritetus, pradedant nuo strateginių skaitmeninių klausimų nustatymo ir po to pereinant prie su jais susijusių kibernetinio saugumo uždavinių ir reikalingų strateginių sprendimų nagrinėjimo.

    Analizė taip pat pagrindžia, kodėl tam tikri dalykai, pavyzdžiui, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, programavimas, mikroprocesoriai arba švietimas ir mokymas, yra ir liks strateginiai dabar ir ateityje.

    Šiame tyrime nustatyti penki pagrindiniai tikslai, susiję su konkrečiais uždaviniais, kuriems parengta dešimt pagrindinių rekomendacijų, kurios galėtų būti Europos viešojo ir privačiojo sektorių pavyzdinės Europos kibernetinio saugumo suverenumo ir savarankiškumo programos (ECYSA) pagrindas, derinant privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus interesus.

    2022-10-21

    Šiuo vadovu siekiama mažosioms įmonėms pateikti netechninį vadovą, kaip taikyti pramoninius daiktų interneto sprendimus siekiant suskaitmeninti ir pagerinti savo veiklą saugioje aplinkoje. Visų pirma jame logiškai pagrindžiama, kodėl naudojamas daiktų internetas ir pateikiami naudojimo atvejai, iš kurių matyti, kaip DI sugeba išspręsti bendrus pramonės klausimus.

    Pripažįstant, kad svarbu dirbti saugioje aplinkoje, vadove MVĮ pateikiamos saugumo gairės organizaciniu ir veiklos lygmeniu, grindžiamos tarptautiniais standartais, pavyzdžiui, Pramoninių automatizavimo ir kontrolės sistemų saugumo (ISA/IEC-62443) ir informacinių technologijų valdymo (ISO/IEC 27001) standartais.

    2022-10-21

    Mokinių švietimas mokykloje informatikos srityje yra labai svarbus siekiant kiekvienam piliečiui suteikti pagrindinių žinių, kurių reikia norint dalyvauti skaitmeniniame pasaulyje, daryti jam įtaką ir prie jo prisidėti. Be to, skaitmeninei ekonomikai, kuri turi atlikti svarbų vaidmenį Europai atsigaunant po pandemijos, reikia skaitmeninių įgūdžių turinčių piliečių ir darbuotojų.

    Šioje ataskaitoje nagrinėjamos temos, kurios per visą pradinio ir vidurinio ugdymo laikotarpį apima mokymosi rezultatus, susijusius su informatika 37 Europos šalyse (tai 39 švietimo sistemos). Joje taip pat apžvelgiama šių dalykų mokytojų kvalifikacija, mokymo programos ir kitos jiems prieinamos paramos priemonės.

     

    2022-10-21

    Šis MVĮ vadovas grindžiamas standartu ISO/IEC 27002 ir jame išdėstomos pagrindinės MVĮ taikomos kontrolės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti naudotojų privatumą ir duomenis, užtikrinti BDAR laikymąsi ir pasiekti esminį apsaugos lygį įgyvendinant kibernetinio saugumo standartus.

    Iš 114 kontrolės priemonių, pateiktų ISO/ICE 27002 standarte, vadove pateikiama 16 esminių kontrolės priemonių, kurias MVĮ turi įgyvendinti, kad užtikrintų tinkamą savo skaitmeninio turto apsaugą.

    Kontrolė apima keturias pagrindines kategorijas:

    • asmeninė;
    • organizacinė;
    • iš dalies organizacinė ir techninė;
    • techninė (susijusi su IRT).

    Šiuo įgyvendinimo vadovu siekiama ne tik didinti informuotumą apie kibernetinį saugumą, bet ir prisidėti prie dedamų pastangų didinti MVĮ skaitmeninį atsparumą. Kibernetinio saugumo MVĮ gali naudotis šiuo vadovu, kad pritaikytų sprendimus ne IRT MVĮ ir sustiprintų jų saugumo reikalavimus, kartu pakeldamos savo skaitmeninio pajėgumo lygį.

    2022-10-03

    Šio tyrimo tikslas – nustatyti TVET (techninio profesinio mokymo, TPM) mokytojų ir instruktorių mokymo tendencijas ir iššūkius skaitmeninimo kontekste, taip pat nustatyti novatoriškų TVET mokytojų rengimo pastangų, kurios pasirodė esančios sėkmingos, pavyzdžius. 

    Siekiant geriau suprasti naujausias TVET mokytojų rengimo skaitmeninių įgūdžių ugdymo tendencijas, šiame tyrime nagrinėjama jo padėtis prieš COVID-19 pandemiją ir jos metu. Joje nagrinėjama, kaip skirtingos šalys reagavo į poreikį pereiti prie nuotolinio mokymosi aplinkos. Joje taip pat svarstoma, kaip šalys rėmė TVET mokytojus ir instruktorius, kad jie ugdytų įgūdžius ir kompetencijas, kurių reikia norint naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, paslaugomis ir technologijomis, kad būtų užtikrintas kokybiškas, į besimokantįjį orientuotas švietimas ir mokymas, visų pirma į praktiką orientuotas mokymasis, kuris yra kokybiško TVET teikimo požymis.

    2022-09-28

    Šioje politikos santraukoje pateikiamos pirmosios CEDEFOP antrojo Europos įgūdžių ir darbo vietų tyrimo (ESJS) išvados.

    ESJS2 apklausė reprezentatyvias ES+ suaugusiųjų darbuotojų imtis, susijusias su darbo įgūdžių reikalavimais, skaitmeninimu darbe, įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktimi ir mokymusi darbo vietoje.

    Joje pateikiama naujausia informacija apie tai, kaip per koronaviruso pandemiją ES darbo rinkose paspartėjo skaitmeninimas. Šiame informaciniame pranešime nurodomos darbuotojų grupės, kurioms poveikį daro užduočių automatizavimas ir skaitmeninių įgūdžių trūkumas, kuriems reikia tikslinio kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, ir pagrindžiamas į žmogų orientuotas ir įgalinantis požiūris į skaitmeninių technologijų diegimą.

     

    2022-09-19

    EIT „Švietimo skaitmeninių įgūdžių ugdymo ateitis“ yra „EIT Digital Makers & Shapers" ataskaitų serijos dalis.

    Šioje naujoje ataskaitoje "EIT Digital" vertina skaitmeninių įgūdžių ir ypač skaitmeninės specializacijos klausimus, atsižvelgdama į švietimo ir mokymo pasiūlą plačiąja prasme, kurią pateikia tiek viešasis, tiek privatusis sektoriai, nustatydama pagrindines spragas ir remdamasi jomis kurdama ateities scenarijus.

    Išanalizavus pagrindines viešojo ir privataus sektoriaus mokymo pasiūlos tendencijas, ataskaitoje nustatomos keturios pagrindinės spragos:

    • aiškus skaitmeninių gebėjimų ugdymo metodo fragmentiškumas visoje Europoje;
    • Europos universitetų lygmens specializuotų skaitmeninių įgūdžių mokymo įstaigos paprastai; lėtai keičia savo mokymo programas ir neskuba prisitaikyti prie dinamiškų darbo rinkos poreikių;
    • trūksta privataus sektoriaus pasiūlymų, skirtų vidutiniam skaitmeninių įgūdžių lygiui gerinti;
    • technologijų milžinų ir specializuotų privataus sektoriaus struktūrų pasiūlymai įprastai orientuoti į savo darbo rinkos poreikius ir yra išskirtiniai.

    Pasak "EIT Digital" , šios pagrindinės spragos gali lemti keturis kraštutinius scenarijus, grindžiamus skirtingais viešojo ir privataus sektoriaus pasiūlos, teikiančios bendruosius ir specializuotus skaitmeninius įgūdžius, pokyčiais ateityje: „Skaitmeninis atrankumas", „Skaitmeninė gausa", „Skaitmeninė plėtra" ir „Skaitmeninis nepriteklius".

    Trys rekomendacijos, kaip gerinti skaitmeninių įgūdžių ugdymą

    Remiantis prognozavimo scenarijais, ataskaitoje pateikiamos trys rekomendacijos, kurios gali padėti įgyvendinti geriausią scenarijų.

       1. Visa Europos viešoji švietimo sistema visais lygmenimis turi skubiai modernizuoti iš esmės pasenusias skaitmeninio švietimo programas.

       2. Išsklaidytos privačiojo skaitmeninio švietimo iniciatyvos turėtų tapti viena kitą papildančiomis, platesnėmis ir geriau suderintomis bendromis skaitmeninių įgūdžių iniciatyvomis.

       3. Siekiant pagerinti bendrą kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą, turi būti geriau koordinuojamos visos Europos skaitmeninių įgūdžių iniciatyvos, tinklai ir ekosistemos.

    Susipažinkite su išsamia analize EIT Digital interneto svetainėje.