Europos Komisija paskelbė naują kvietimą aukštojo mokslo įstaigoms, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjams, Europos universitetų aljansams ir pramonei prisijungti prie Kibernetinio saugumo įgūdžių akademijos pramonės ir akademijos tinklo. Už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen sakė: Kibernetinis saugumas yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų, o siekiant užtikrinti, kad mūsų skaitmeninė ekonomika išliktų saugi ir konkurencinga, labai svarbu panaikinti įgūdžių trūkumą. Pramonės ir
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija įkūrė Dirbtinio intelekto mokymų svetainę, kuriuose valstybės institucijų ir įstaigų darbuotojai kviečiami pagilinti savo žinias įvairiose DI srityse. Mokymų tikslas – suteikti viešojo sektoriaus darbuotojams praktinių žinių apie DI priemones ir jų saugų, atsakingą, t. y. teisinius bei etinius reikalavimus atitinkantį taikymą vykdant pavestas funkcijas. Pirmasis mokymų etapas įvyko 2025 m. birželį–rugpjūtį. Jo metu apmokyti apie 6000 viešojo sektoriaus darbuotojų iš Lietuvos Respublikos ministerijų, joms
Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausią statistinę informaciją apie informacinių technologijų ir priemonių naudojimą Lietuvoje. Šiais metais interneto prieigą namuose turėjo 89,3 proc. namų ūkių. Mieste interneto prieigą turėjo 91,5 proc. namų ūkių, kaime – 84,6 proc. 2025 m. internetu naudojosi 89,3 proc. 16-74 m. amžiaus gyventojų. Vis daugiau vyresnio amžiaus (65-74 metų amžiaus) gyventojų naudojasi internetu - 65,2 proc., tuo tarpu beveik visi jauni gyventojai naudojasi internetu. Internetas daugiausia buvo naudojamas ryšiams (86,2 proc.), internetinės bankininkystės paslaugoms (79,3
Artėjant naujiems mokslo metams, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) primena, kad visos Lietuvos mokyklos ir viešosios bibliotekos privalo naudoti RRT patvirtintas interneto turinio filtravimo priemones. Internetas vaikams atveria daug galimybių, tačiau kartu kelia ir rimtų rizikų – čia lengvai prieinamas smurto, pornografijos, lošimų, neapykantos skatinimo, narkotikų ar alkoholio propagavimas. Statistika rodo, kad daugiausia patyčių medžiagos yra sukuriama mokykloje ar mokyklos teritorijoje. Todėl ypač svarbu, kad ugdymo įstaigos užtikrintų apsaugą ne tik fizinėje, bet ir skaitmeninėje aplinkoje
Kad ir kur vasarą būtumėte - prie baseino, kelyje, ar tiesiog neprisijungę prie interneto, visada galėsite pasisemti šiek tiek skaitmeninio įkvėpimo. Specialus šefo pasiūlymas: blokų grandinė Jei kada nors susimąstėte, iš kur atkeliauja jūsų maistas (ir ar blokų grandinė turi su tuo ką nors bendro), atsakymus rasite mokymosi programoje „ TRUST-FOOD: pažangūs skaitmeniniai įgūdžiai apie blokų grandinę patikimoms maisto tiekimo grandinėms“. Kursas nagrinėja, kaip skaitmeniniai įgūdžiai ir blokų grandinė gali padėti kurti skaidresnes ir patikimesnes maisto sistemas visoje Europoje. Kas vyksta
Europos Komisija pristatė savo pasiūlymą kitam ilgalaikiam ES biudžetui – daugiametę finansinę programą (DFP), apimančiai 2028–2034 m. laikotarpį. Numatyta padvigubinti programos „Europos horizontas“ biudžetą, didinti finansavimą per EFS+ ir įsteigti naują ES konkurencingumo fondą.
Prestižiniame Europos Sąjungos regioninės plėtros konkurse REGIOSTARS 2025, kurį kasmet rengia Europos Komisija, tarp 25 finalininkų pateko du Lietuvos projektai. Konkurso kategorijoje „Sujungta Europa“ tarp finalininkų varžosi projektas „ Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“. 2018-2021 m. įgyvendinto projekto metu daugiau nei 500 tūkst. šalies gyventojų sustiprino savo skaitmeninius gebėjimus, dalyvaudami įvairiose skaitmeninio raštingumo ugdymo veiklose. Projekto dalyviai mokėsi sužinoti naujienas, gauti elektronines paslaugas, bendrauti
Pernai Lietuvoje pradėtas aktyvus Skaitmeninių paslaugų akto (SPA) taikymas. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), tapusi Skaitmeninių paslaugų koordinatore, perėmė pagrindines su šiuo vaidmeniu susijusias funkcijas ir sėkmingai pradėjo jų įgyvendinimą. Šiuo metu trims organizacijoms Lietuvoje jau suteiktas patikimo pranešėjo statusas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. pradžioje 21,3 proc. įmonių naudojo dirbtinio intelekto (DI) technologijas. Palyginti su 2024 m., įmonių dalis padidėjo 12,5 proc. punkto. Didžiausia dalis įmonių naudojo: rašytinės kalbos analizę (16 proc.); paveikslėlių, vaizdo ar garso medžiagos generavimą (11,5 proc.). Dažniausiai DI technologijos buvo naudojamos: rinkodaros ir pardavimų (7,8 proc.), verslo administravimo tikslais (7,3 proc.). 16,2 proc. įmonių nenaudojo, bet svarstė galimybę naudoti kurią nors iš DI technologijų, ir, palyginti su 2024 m., tokių įmonių dalis padidėjo 5,3 proc
Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros užsakymu 2025 m. atlikto tyrimo duomenimis, tarp gyventojų populiariausios buvo šios e. valdžios paslaugos: pajamų mokesčio deklaravimo paslauga – ja naudojosi 55 proc. visų apklaustųjų, su sveikata susijusios paslaugos (informacijos apie paslaugų teikimą skirtingose ligoninėse paieška, registracija pas sveikatos priežiūros specialistus) – 44 proc., automobilių registravimo paslauga – 22 proc., su asmens dokumentais (pasais, asmens tapatybės kortelėmis, vairuotojo pažymėjimais) susijusi paslauga – 20 proc., su darbo paieškos paslauga – 17 proc., su