NAUJIENOS

Skaitmeninė savaitė 2021

Ugdykime skaitmeninius gebėjimus visą gyvenimą. Nesvarbu kiek jums metų, būkite pilnaverčiu skaitmeninės visuomenės piliečiu. Jauskitės puikiai profesinėje, kūrybinėje ir kasdienėje veiklose!

KĄ NAUJO ŠIANDIEN IŠMOKOTE JŪS?

Žvelgdami į technologijų keičiamą pasaulį, vertindami kintančią darbo rinkos dinamiką, pabandykime paanalizuoti, kiek mano turimi skaitmeniniai įgūdžiai atitinka profesijos poreikius?

„Mokymasis vis dar siejamas tik su jaunu amžiumi. Vyresniame amžiuje gyventojų atvirumas mokymuisi mažėja. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vidutinis gyvenimo amžius ilgėja ir gyventojai vis ilgiau išlieka darbo rinkoje. Ši tendencija didina mokymosi reikšmę, ypač žvelgiant į tai, kaip greitai technologinė pažanga keičia darbo rinkos poreikius ir sąlygoja augančią naujų žinių ir įgūdžių paklausą.“

G. Jakštas, STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas.

„Naujos technologijos iš esmės keičia kiekvieno iš mūsų darbo turinį ir pobūdį. Taigi darbuotojams neišvengiamai reikia lavinti skaitmeninius įgūdžius, norint išlikti ekonomiškai aktyviais ir produktyviais. Ne veltui skaitmeninių įgūdžių lavinimą visą gyvenimą Europos Komisija yra įvardijusi kaip vieną pagrindinių prioritetų. Greita techninė pažanga sąlygoja nuolatinį visų amžiaus grupių mokymąsi. Būtent skaitmeniniai įgūdžiai yra pagrindinė sąlyga siekiant nenutrūkstamai ugdyti savo kompetencijas.“

Loreta Križinauskienė, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė.

O KIEK LAIKO AR PASTANGŲ ĮDĖJOTE, KAD ŠIANDIEN SAVO DARBO VIETOJE JAUSTUMĖTĖS KOMFORTABILIAI IR PROFESIONALIAI?

KADA? 2021 m. kovo 22 – 28 d.

2021 m. TEMA:

Skaitmeninius įgūdžius ugdysime mokydamiesi visą gyvenimą

KAM SKIRTA? Visiems norintiems kokybiškai gyventi ir atlikti darbą nuolat besikeičiančioje darbo aplinkoje.

5 vaizdo transliacijos kiekvieną Skaitmeninės savaitės darbo dieną 11 valandą.

Kiekvienos dienos temas ir daugiau informacijos rasite https://www.prisijungusi.lt/renginiai/skaitmenine-savaite-2021/

Saugesnio interneto savaitė 2021

KAS TAI?

Saugesnio interneto diena (Safer internet day), tai daugelyje pasaulio šalių minima iniciatyva, kuri tapo svarbiu įvykiu informacinio raštingumo kalendoriuje. Prasidėjusi nuo ES SafeBorders iniciatyvos 2004 m. Saugesnio interneto diena išplėtė savo geografines ribas ir dabar minima 150 pasaulio šalių. Saugesnio interneto diena 2021-aisiais metais vyks vasario 9 d. (antradienį).

Iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis.

Lietuvoje įvairios šviečiamosios saugesnio interneto veiklos vyksta visą savaitę, organizuojant teminę akciją Saugesnio interneto savaitė.

Jei jums įdomu kas vyko Saugesnio interneto savaitės 2020 metu, apsilankykite mūsų renginių archyve.

Ir nepamirškite nuolat lankytis mūsų partnerių Draugiškas internetas svetainėje, kad galėtumėte nuolat gauti naujausią informaciją apie interneto saugos problemas, rasti medžiagą mokymuisi, įvairias akcijas ir konkursus bei sekti mus socialinio tinklo Facebook paskyroje.

EDUKACINĖS PAMOKĖLĖS

Visą Saugesnio interneto savaitę pakviesime stebėti edukacines pamokėles, skirtas 4-6 klasių mokiniams.

Pamokėlių temos bus paskelbtos sausio 25 d.

NACIONALINĖ VIKTORINA

Saugesnio interneto savaitės metu 4-6 klasių mokinių komandas pakviesime dalyvauti nacionalinėje saugesnio interneto viktorinoje.

Viktorinos taisyklės ir komandų registracija bus paskelbta sausio 25 d.


Daugiau informacijos, metodinę medžiagą rengėjams, veiklų medžiagą galite rasti Prisijungusi Lietuva svetainėje.


 

Lina Survila laužo mitą apie technologines profesijas: matematikos ar informatikos žinios privalomos ne visada

Internetinio mados žurnalo „Abstract Stylist“ įkūrėja ir redaktorė Lina Survila savo pavyzdžiu rodo, jog keisti karjeros kryptį ir mokytis naujų dalykų niekada nevėlu. Tiesa, pati Lina perėjimo iš mados į technologijų sritį drastišku pokyčiu nevadina ir sako, kad naujienos, tendencijos bei technologijos ją domino visuomet, o dabartinė veikla leidžia panaudoti tiek mados pasaulio, tiek technologines žinias.

Pasak L. Survilos, mažai žmonių iš mados lauko pereina į technologijų sritį, nebent ji būtų susijusi su tekstile ar kita artima profesija, tačiau jos kelias buvo kitoks. „Aš visada buvau linkusi į technologijas. Todėl ne technologijos, o darbas mados srityje buvo atsitiktinis. Ne paslaptis, jog Lietuvoje mados rinka yra pakankamai maža ir darbo vietų joje nedaug – tai labai apriboja profesines galimybes. Po septynerių metų darbo mados žurnale supratau, kad arba lieku madoje, arba keičiu profesiją ir bandau kažką naujo“, – pasakoja pašnekovė.

Technologijos – ne tokios jau sudėtingos

Taip ji prieš keletą metų paliko darbą žurnale „L’Officiel Lithuania“ ir sukūrė internetinį žurnalą „Abstract Stylist“, laimėjusį geriausio naujienų portalo apdovanojimą „LOGIN 2019“ konferencijoje. L. Survila pasakoja, jog palikusi darbo vietą aktyviai sėmėsi naujų žinių – mokėsi programavimo kalbos. Pašnekovės teigimu, programavimas vis dar yra apipintas stereotipais, pavyzdžiui, kad tai labai sudėtinga sritis.

„Iš tiesų ši sritis nėra neįveikiama. Be abejo, yra ir labai sudėtingų programavimo kalbų, kurioms įvaldyti reikia didelio įdirbio bei nuolatinio mokymosi. Tačiau yra ir kur kas paprastesnių bei lengviau išmokstamų kalbų, kurias perpratus galima ilgai nelaukiant ieškoti praktikos vietos arba darbo startinėje pozicijoje“, – drąsina ji.

Dar vienas stereotipas – jog būtina puikiai išmanyti matematiką ar informatiką. „Technologijų sritis įdomi tuo, kad norint joje dirbti nebūtinai reikia turėti daug techninių žinių. Aš esu puikus to pavyzdys – mokykloje man nesisekė matematika. Tačiau šioje srityje yra daug kitų rolių, pavyzdžiui, rinkodaros ar komunikacijos specialisto, kuriam svarbesni kitokie įgūdžiai. Įgyti technologinių žinių, kurios reikalingos konkrečiai darbo pozicijai, įmanoma ir darbo eigoje“, – galimybes atskleidžia ji.

Ji pati, išėjusi iš mados žurnalo ir pradėjusi savo projektą, sulaukė pasiūlymo dirbti kibernetinio saugumo portale, kuriame darbuojasi iki šiol, tik šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. „Kiek leidžia galimybės, šį laiką stengiuosi išnaudoti savo tinklaraščiui, kuris įgyja vis didesnį pagreitį“, – sako L. Survila.

Socialinius tinklus naudoja tikslingai

L. Survilos veiklų sąraše – turinio kūrimas IT srities specialistams skirtam naujienų portalui „Hacker Noon“. Prie portalo komandos ji prisijungė manydama, kad rašymas apie technologijų pasaulį gali būti efektyviausias būdas jį perprasti. Tačiau jos tekstai pasiekė daugiau – šiemet vykusiuose kasmetiniuose portalo apdovanojimuose L. Survila laimėjo „Metų moters technologijų srityje“ apdovanojimą.

„Man didelė garbė būti pastebėtai tarptautinės bendruomenės, ypač atstovauti Lietuvą. Juo labiau, kad nominaciją gavau iš pačios portalo redakcijos – tai atrodo neįtikėtina, bet tikrai didelis ir malonus įvertinimas“, – džiaugiasi pašnekovė.

L. Survilos tekstai ir veikla nelieka nepastebėti ir socialiniuose tinkluose – „Instagram“ paskyroje ji turi 17 tūkst. sekėjų. „Socialiniai tinklai yra mano darbo įrankis, juose tikrai praleidžiu nemažai laiko, bet labai tikslingai, nes žinau, kodėl tai darau, neskiriu dėmesio „tuščiam“ turiniui“, – sako ji, didžiąją laiko dalį skirianti informacijos paieškai rengiamiems straipsniams.

Anot jos, socialinės medijos yra unikalios, nes suteikia galimybę užsidirbti be pradinių investicijų, naudojant vien savo žinias bei kompetencijas ir jų pagalba kuriant prekes ar paslaugas. „Be abejo, nereikia į paskyrą socialiniame tinkle iš karto žiūrėti kaip į verslą, bet verta turėti omenyje, kad veikla laisvalaikiu gali išsivystyti ir į kažką daugiau“, – pataria L. Survila.

Lietuvoje situacija geresnė nei pasaulyje

IT srityje dirbanti moteris sako, kad nuolat girdi, jog moterų šioje srityje yra mažai – Lietuvoje situacija yra kiek geresnė nei kitose šalyse. „Mokydamasi programavimo buvau viena iš 12 merginų, tik lektorius buvo vyras. Besisukdama tarp bendraminčių retai sutinku nuomonę, kad mergina šioje srityje yra kažkas netikėto – veikiau priešingai. Seniai mačiau, kad biure sėdėtų vien vyrai. Tiesa, likusiame pasaulyje vaizdas yra kiek liūdnesnis“, – sako ji.

Statistikos duomenys rodo – moterų gretos rinkoje po truputį gausėja. Šių metų Eurostato duomenimis, mūsų šalyje IT specialistės moterys sudaro 24 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis tesiekia apie 18 proc.

Prie gerėjančių tendencijų prisideda ir įvairios iniciatyvos šalyje, pavyzdžiui, projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklos, skirtos jaunimui. Projekto organizatoriai ypatingą dėmesį skiria merginų švietimui – skatina jas naudotis informacinėmis technologijomis ir sieti su jomis savo karjerą. Jie išsikėlė iššūkį, kad rengiamuose kūrybiniuose konkursuose, motyvaciniuose programavimo užsiėmimuose, hakatonuose ir kitose veiklose merginos sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. dalyvių.

„Mūsų vykdomo projekto jaunimo veiklų tikslas – paskatinti jaunus žmones rinktis su informacijos ir ryšių technologijų (IRT) naudojimu susijusias profesijas. Ypatingą dėmesį skiriame merginų skatinimui domėtis šia sritimi, padedant užtikrinti lygias galimybes IT sektoriuje. Mūsų duomenimis, jaunimui organizuotose veiklose 51 proc. dalyvių buvo būtent merginos“, – pastebi asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Anot L. Survilos, besidominčioms IT sritimi merginoms kelių tikrai yra ne vienas. „Universitetas yra labai geras kelias, jei iš anksto žinai, kad tikrai nori dirbti šioje srityje. Tačiau ir be jo yra daugybė kursų bei iniciatyvų, kur galima daugiau sužinoti apie technologijų sritį bei galimas profesijas. Be to, atradus įdomią sritį, natūraliai pradedi domėtis ir ieškoti atsakymų, tai atrandi knygų, kursų, renginių, kuriuose susipažįsti su žmonėmis, gauni iš jų patarimų ir idėjų – taip gali būti karjeros technologijų pasaulyje pradžia“, – teigia ji.

Psichologė apie nuotolines Kalėdas: kaip peržengti ekranus?

Pandemijos mastams nemažėjant ir karantinui griežtėjant, tapo aišku, kad Kalėdas šiemet švęsime nelankydami savo artimųjų. Psichologai siūlo išeitį, kad nesijaustume vieniši – pasitelkti technologijas ir surengti virtualią Kalėdų šventę.

Sugriežtinus karantiną, Kalėdas galės pasitikti ne daugiau kaip viena šeima, o lankyti artimuosius, gyvenančius kitoje savivaldybėje, bus draudžiama. Psichologė Rosita Pipirienė sako, kad lengva nebus.

„Dažniausiai Kalėdas švenčia kur kas daugiau šeimų, tai reiškia, kad kažkas turės likti už kadro. Per pirmąjį karantiną Velykas taip pat šventėme nuotoliniu būdu, tačiau Kalėdos daugeliui yra laukiamiausia metų šventė, tad jų lyginti negalime. Be to, Kalėdos minimos labai sunkiu metu, kol dar nėra sniego, o jau šalta, taip pat labai tamsu ir nejauku. Tai itin sudėtingas laikotarpis psichologiškai“, – įžvalgomis dalijasi ji.

Psichologės teigimu, per Kalėdas daugeliui žmonių gali išryškėti vienišumo jausmas. Tačiau šiuo laikotarpiu intravertai kaip tik jaučiasi geriau, jie nebepatiria vienatvės jausmo, mat niekas negali matytis vieni su kitais – jie nebeišsiskiria iš minios. O dideles šeimas, kurias šiemet per šventes išskirs karantinas, gali suvienyti tik technologijos.

„Žinoma, jos neatstos gyvo bendravimo, taip paprastai per vaizdo pokalbius neįgausime pozityvo.

Tačiau technologijos tikrai padės sumažinti vienišumo jausmą ir sujungti žmones. Galimybė yra, todėl reikia ja naudotis. Man labai liūdna, kai to nepabandę žmonės iš karto atstumia šią idėją. Bandyti reikia, negi geriau sėdėti ir liūdėti vienam. Bet norint pajausti bendrumą per telefonų ar kompiuterių ekranus, reikės pasiruošti“, – sako R. Pipirienė.

Kokiu būdu peržengti ekranus?

Vienas efektyviausių būdų, kaip pajusti artimumą net ir būnant toli vienas nuo kito – įvardyti savo pojūčius. Rega, klausa, skonis, lytėjimas, uoslė – tai penki pagrindiniai pojūčiai, leidžiantys patirti realybę. Psichologė pataria su artimaisiais susisiekti vaizdo skambučiu naudojantis bet kuria patogia programa – „Messenger“, „Zoom“ ar kitą.

„Esminis dalykas – vienu metu kalbėti turi vienas žmogus. Dažnai nutinka, kad imame kalbėti visi vienu metu ir nebegirdime vienas kito, o turėtume atidžiai stebėti ir klausytis. Galima net taisykles su šeimos nariais susikurti, pavyzdžiui, kad kai kas nors nori kalbėti, reikia iškelti ranką. Interaktyvus pasibuvimas taps jaukesniu, jei į pokalbį įliesite ir pojūčių aptarimą. Galime kalbėti apie prieš mus esantį stalą, apibendrinti praėjusius metus. Pavyzdžiui, galime ragauti maistą ir papasakoti, koks jo skonis. Dalintis tuo, ką matome. Taip pat galima daryti nuotraukas ar filmuoti ir viską artimiems žmonėms siųsti realiu metu“, – rekomenduoja R. Pipirienė.

Pasak jos, net dovanų išpakavimą galima paversti malonia bendra patirtimi – pakuoti dovanas ir filmuoti savo reakcijas, dalintis jaučiamu džiaugsmu. Arba vienu metu gaminant maistą, procesą aptarinėti per vaizdo skambutį.

Tuo atveju, jei artimieji neturi galimybių – reikiamų prietaisų ar žinių jais naudotis – galima pas juos nuvykti arba pasikviesti pas save bei prisijungti prie bendro vaizdo pokalbio su kitais šeimos ar giminės nariais. Anot psichologės, svarbiausia nepalikti žmonių vienų. O kad žinių kitą kartą pakaktų, galima jiems padovanoti skaitmeninio raštingumo mokymus, kuriuose jie išmoktų, kaip naudotis išmaniosiomis technologijomis ir internetu bei gebėtų susiskambinti vaizdo pokalbiui.

Projektas „Prisijungusi Lietuva“ kviečia prisijungti prie kalėdinės iniciatyvos #DovanokŽiniasNeDaiktus, kurios metu skatina atsisakyti daiktinių dovanų ir vietoje jų artimiesiems suteikti galimybę įgyti naujų žinių. Apsilankius svetainėje www.prisijungusi.lt ir įrašius artimojo, kuriam skirta dovana, vardą galima jam nusiųsti specialų kalėdinį atvirlaiškį su kvietimu užsiregistruoti į nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus. Iš viso šiuose mokymuose jau dalyvavo per 75 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.

„Investuoti į save yra kur kas prasmingiau nei į daiktus. Tai gali būti kursai, seminarai, savipagalba ar kaip šiuo atveju – skaitmeninio raštingumo mokymai. Jei pandemija ir toliau tęsis, o panašu, kad taip bus, žmonėms tikrai prireiks skaitmeninių įgūdžių. Todėl dabar puikus metas mokytis. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems pradėti mokytis naujų dalykų nėra lengva, nes jie jaučiasi per seni. Tačiau įvaldę išmanųjį telefoną ar kompiuterį, jie labai džiaugiasi. Kai mano mama savo draugei išsiuntė pirmąjį el. laišką, ji juokėsi ir džiūgavo kaip mažas vaikas“, – sako R. Pipirienė.

Galimybė pasidalinti savo jausmais

Kitas būdas, kaip perlipti ekrano sukuriamus barjerus – pasidalinti savo jausmais. Klientus konsultuodama nuotoliniu būdu psichologė sako pastebėjusi, kaip svarbu yra pasakyti, ką jaučiu, nes balso tonas ar veido išraiška ne visada tai atskleidžia.

„Turime problemą, kad žmonės nežino jausmų pavadinimų. Daugelis jų gali tik įvardinti pyktį, baimę ir džiaugsmą. Tačiau iš tiesų galime rasti bent 30-40 jausmų apibūdinimų. Prieš technologijų pagalba susisiekiant su savo artimaisiais netgi siūlyčiau parepetuoti ir pabandyti išsiaiškinti, kaip nusakyti savo jausmus. Pavyzdžiui, pasakymas, kad man gera, kad prisijungei, nėra pakankamai informatyvu – reikėtų paieškoti tikslesnio žodžio savo jausmams išreikšti“, – tikina ji.

Pasak R. Pipirienės, bendraujant nuotoliniu būdu labiausiai trūksta emocinio intymumo ir autentiškumo, nes nesugebame perduoti tikrojo savęs. Būtent dėl šios priežasties žmonėms, net pabendravusiems su artimaisiais, po pokalbio gali būti labai ilgu, nesijausti bendrystės. Sukurti taip trūkstamą intymumą galima per pojūčius ir jausmus.

„Galima net iš anksto pasiruošti Kalėdoms, pavyzdžiui, sugalvoti žaidimų, paštu išsiųsti kvietimus į nuotolinę šventę – taip kuriama nuotaika, sukuriamas asmeniškesnis ryšys, šeima suburiama. Tereikia pasiruošimui skirti daugiau energijos, o laiko juk turime daug, nes po parduotuves lakstyti ir ieškoti dovanų negalime“, – pataria psichologė.

Besinaudojančių e. paslaugomis daugėja: tai lemia paslaugos prieinamumas ir paprastumas

Pavasarinio karantino metu daugeliui viešųjų ir administracinių paslaugų persikėlus į internetinę erdvę gyventojai buvo priversti išmokti naudotis elektroninėmis priemonėmis. Šis būdas pasiteisino – didelė dalis žmonių ir toliau reikiamas paslaugas užsisako internetu. Įstaigų atstovai pripažįsta, kad pandemija dar labiau suaktyvino žmonių naudojimąsi internetinėmis paslaugomis, tiesa, duomenys rodo, kad ir iki jos šis būdas kreiptis į institucijas kasmet populiarėjo kartais.

„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Šumino teigimu, gyventojai nuotoliniu būdu keičia vairuotojo pažymėjimus, registruoja prieš tai Lietuvoje eksploatuotas transporto priemones, praneša apie jų pardavimą, užsisako patinkančius transporto priemonės numerio ženklus, naują registracijos liudijimą vietoj prarasto ir kt.

„Kasmet atlikti šias paslaugas internetu renkasi vis daugiau žmonių. Nors pavasarinio karantino metu laikinai visų paslaugų teikimas buvo perkeltas tik į elektroninę erdvę, nuo gegužės mėnesio atnaujinus padalinių darbą naudojimasis elektroninėmis paslaugomis ir po to išliko pakankamai aukštas. Pavyzdžiui, šiuo metu vairuotojo pažymėjimus internetu  užsisako apie 30 proc. vairuotojų“, – sako S. Šuminas.

Internetu kreipiasi ir į valstybines institucijas

„Regitros“ atstovas teigia, kad skaitmeninių paslaugų populiarumas sparčiai didėjo jau keletą pastarųjų metų. Per devynis šių metų mėnesius internetu užsisakyti vairuotojo pažymėjimą rinkosi apie 30 proc. asmenų, kai 2019-aisiais per tą patį laikotarpį šis skaičius buvo apie 14 proc., o 2018 m. – apie 7 proc.

Šiemet per devynis mėnesius internetu iš viso suteikta ir apie 37 proc. transporto priemonių registracijos paslaugų, pernai per tą patį laikotarpį šis rodiklis siekė apie 14 proc., o 2018 m. – vos apie 10 proc.

Aktyviausiai elektroninėmis paslaugomis naudojasi didžiųjų šalies miestų gyventojai – daugiausiai elektroninių užsakymų įmonė išsiunčia į Vilnių, Kauną ir Klaipėdą.

Vis daugiau žmonių internetą pasirenka kaip būdą kreiptis ir į valstybės institucijas ir įstaigas, pasinaudodami vieno langelio sistema https://epilietis.lrv.lt/. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėjos Gitanos Vaškelienės teigimu, per šią sistemą gautų prašymų ir skundų įvairioms įstaigoms skaičiai auga kasmet: šiemet per devynis mėnesius jų gauta 1,8 tūkst., pernai tuo pačiu laikotarpiu – 1,3 tūkst., o 2018-aisias – 227.

„Pandemija neabejotinai paskatino gyventojus naudotis elektroninėmis paslaugomis, tačiau vien su ja sieti augimo, akivaizdu, negalime. 2019-2020 m. prie „E. piliečio“ sistemos prisijungė įstaigos, kurios gyventojams teikia daug aktualių paslaugų ir aptarnauja didelius jų srautus, pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė ligonių kasa su teritoriniais padaliniais, Lietuvos policijos departamentas. Tikėtina, kad besikreipiančių gyventojų padaugėjo ir dėl atsiradusios galimybės gauti paslaugas iš minėtų įstaigų“, – tikina G. Vaškelienė.

Elektronines paslaugas populiarina patogumas

Vis didėjantį gyventojų susidomėjimą elektroninėmis viešosiomis paslaugomis pastebi ir asociacijos „Langas į ateitį“, organizuojančios nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus, atstovai.

„Viena populiariausių mokymų temų yra „Viešosios paslaugos internete visiems“, kur mokoma, kaip naudotis įvairių institucijų e. paslaugomis: deklaruoti gyvenamą vietą, registruotis į vairavimo egzaminą, teikti metines pajamų deklaracijas, įvairius prašymus portale SODRA, VMI, naudotis e. parašu, portalo epolicija.lt paslaugomis. Žmonėms patinka, kad iš pirmo žvilgsnio sudėtingą procesą elektroninėmis priemonėmis galima atlikti itin greitai ir patogiai, negaištant laiko ir išvengiant streso.

Šiuose mokymuose dalyvavo daugiau kaip 6 tūkst. žmonių. Karantino metu mokymai persikėlė į internetinę erdvę ir vyksta nuotoliniu būdu“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

S. Šumino teigimu, elektroninių paslaugų augimui didelę įtaką turi besikeičiantys žmonių įpročiai, kuomet norima maksimaliai taupyti laiką ir paslaugas gauti iš bet kurios vietos, bet kuriuo klientui patogiu metu.

„Vis daugiau institucijų perkelia savo veiklą į elektroninę erdvę, tad žmonės turi galimybę reikiamas paslaugas atlikti tiesiog iš savo namų. Ne mažiau svarbu ir tai, kad atsakymus į savo užklausas jie taip pat gautų elektroniniu būdu, o reikiami dokumentai jiems būtų pristatomi per kurjerį arba į artimiausią paštomatą. Mūsų įmonė būtent taip ir daro – pastebime, kad mūsų klientus džiugina tokie sprendimai, kai jiems užtenka tik internetu užsisakyti paslaugą ir daugiau niekuo rūpintis nebereikia“, – sako įmonės atstovas.

Norintys sužinoti daugiau apie elektroniniu būdu teikiamas viešąsias paslaugas arba išmokti jomis naudotis gali registruotis į skaitmeninio raštingumo klases internetu „Viešosios paslaugos internetu kiekvienam“ adresu www.prisijungusi.lt.

Kvietimas į kasmetinę tarptautinę ALTA’20 konferenciją

Maloniai kviečiame dalyvauti kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje ALTA’20 – „Pažangios mokymosi technologijos ir aplikacijos. TRUMPOS MOKYMOSI PROGRAMOS“
2020 m. gruodžio 2 d.

Konferencijos tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, Lietuvos mokslo plėtrą ir mokslinius ryšius. Konferencijos metu mokslininkai, studijų ekspertai, verslo bei valstybės ir švietimo institucijų atstovai turės galimybę pristatyti naujus metodinius, technologinius sprendimus ir aktualius nacionalinius bei tarptautinius projektus, skirtus švietimo sistemai. Šiais metais daugiausia dėmesio skirsime trumpoms mokymosi programoms.

KONFERENCIJOS TEMOS

MOKSLINIAI TYRIMAI E. ŠVIETIMO GLOBALIZACIJOS PROCESE:

  • e. švietimo politika ir strategija
  • inovatyvumas švietimo procese
  • akademinių ir verslo institucijų mokslinis bendradarbiavimas

TRUMPOS MOKYMOSI PROGRAMOS

Tai jungtinė EADTU ir NDMA kartu organizuojama sekcija.

INOVATYVIOS ŠVIETIMOTECHNOLOGIJOS:

  • Web 2.0 -naujosios IKT ir medija sprendimai
  • technologijos vaizdo paskaitųorganizavimui
  • mobiliųjų technologijų keliami iššūkiai švietimui
  • virtualios realybės technologijos švietime

E. ŠVIETIMO PARADIGMOS, MODELIAI IR METODAI

ATVIRIEJI ŠVIETIMO IŠTEKLIAI (AŠI) IR MASINIAI ATVIRIEJI INTERNETINIAI KURSAI (MAIK)

EKONOMINIAI IR VADYBINIAI E. ŠVIETIMO ASPEKTAI:

  • e. švietimo procesų valdymas bei organizavimas
  • programavimo įgūdžių skatinimas dėstytojams ir studentams
  • e. mokymosi infrastruktūra: nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai

INOVACIJOS, MOKSLAS,TECHNOLOGIJOS, VERSLAS, LYDERYSTĖ: MOTERYS IR STEAM

Įvertinus COVID-19 situaciją, informuojame kad ALTA’20 konferencijoje pranešimus bus galima skaityti ir nuotoliniu būdu(lietuvių arba anglų kalbomis).

Daugiau informacijos apie konferenciją bei registracijos formą rasite
https://ndma.lt/alta2020/

Adresas Studentų g. 48a-337, Kaunas.

Visais rūpimais klausimais susisiekite altaconference@gmail.com

Konferencijos organizatorių vardu dr.Danguolė Rutkauskienė

Tik pusė vyresnio amžiaus gyventojų turi gerus skaitmeninius įgūdžius

COVID-19 protrūkis atskleidė technologinio ir skaitmeninio raštingumo svarbą kasdieniniame gyvenime. Visgi Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikta gyventojų apklausa rodo, kad vos pusė vyresnio amžiaus gyventojų savo skaitmeninius įgūdžius vertina gerai. Analitinę apžvalgą „Senstanti Lietuvos visuomenė“ pristačiusių tyrėjų teigimu, aktualių įgūdžių stygius didina vyresnio amžiaus darbuotojų iškritimo iš darbo rinkos tikimybę.

„Pandemija išryškino skaitmeninio atotrūkio tarp vyresnio ir jaunesnio amžiaus gyventojų svarbą. Tikėtina, kad skaitmeninio raštingumo įgūdžių svarba ir toliau augs, ypač pandemijai nesitraukiant. Todėl vyresnio amžiaus gyventojai, kurių skaitmeninis raštingumas yra žemesnis negu jaunesnių gyventojų, atsiduria rizikoje susidurti su iškritimo iš darbo rinkos rizikomis“, – politikos analitikas Gintautas Jakštas.

STRATA atliktos apklausos rezultatai atskleidžia, kad „gerai“ arba „labai gerai“ savo skaitmeninį raštingumą vertina 53 proc. 50–59 m. amžiaus gyventojų, 48 proc. 60–69 m. amžiaus gyventojų ir 26 proc. 70–74 m. amžiaus gyventojų. Palyginimui, jaunesnėse amžiaus grupėse (15-49 m. amžiaus) apklaustųjų savo skaitmeninius įgūdžius vertinančių „gerai“ arba „labai gerai“ skaičius yra didesnis – viršija 70 proc. apklaustųjų.

Vyresni negu 50 metų amžiaus gyventojai taip pat prasčiau vertino savo užsienio kalbų bei mokėjimo mokytis gebėjimus. 50–69 m. amžiaus asmenys neprasčiau, nei jaunesni, vertina ir savo socialinius gebėjimus, profesinei veiklai, darbui reikalingas žinias ir gebėjimus.

G. Jakšto manymu, gyventojų senėjimo ir technologinės plėtros tendencijų suartėjimas iš esmės keičia požiūrį į darbo rinkos ateitį. „Pandemija paskatino tai, kas jau seniai artėjo. Matyt, dar prieš porą metų buvo galima įsivaizduoti, kad skaitmeniniai įgūdžiai yra pageidaujamas, tačiau nebūtinas pilnavertės integracijos visuomenėje aspektas. Visgi šiandien situacija yra kitokia, matome, kad norint pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje, švietimo ir kultūros veiklose, skaitmeninis raštingumas yra kone būtinas“, – nurodo G. Jakštas. Analitiko teigimu, šie pokyčiai reikalauja naujų politikos krypčių, skatinančių inovatyvių ir lanksčių karjeros modelių kūrimą bei sąlygas įgyti įgūdžius, užtikrinsiančius didesnį konkurencingumą darbo rinkoje.

Apžvalgos autorių teigimu, tarptautinėse ekspertų diskusijose formuojasi požiūris, jog senėjanti visuomenė susijusi ne tik su iššūkiais visuomenei, bet ir su teigiamo pokyčio galimybėmis. Pastebima, kad užsienio šalyse dėl specifinių vyresnio amžiaus gyventojų poreikių formuojasi nauja prekių ir paslaugų rinka, randasi palankios aplinkybės kurti naujus darbo rinkos modelius. Tarptautiniame kontekste šios naujos galimybės apibūdinamos „sidabrinės ekonomikos“ terminu.

„Technologijos gali sukurti įtraukią darbo ir gyvenimo aplinką bei padėti puoselėti sidabrinę ekonomiką – aplinką, kurioje vyresni žmonės klesti darbo vietoje ir gyvena produktyvų, aktyvų gyvenimą. Be to, tai taip pat reiškia naujos perspektyvos priėmimą, kai senėjanti visuomenė yra laikoma ne tik technologijų naudos gavėja, bet ir savarankiška technologinių naujovių ir ekonomikos augimo varomąja jėga“, – nurodo G. Jakštas.

Nerimą kelia vyresnio amžiaus gyventojų sveikatos būklė

STRATA parengtoje apžvalgoje nurodoma, kad šalia darbui reikalingų kompetencijų, sveikatos būklė yra kitas reikšmingą įtaką aktyvumui darbo rinkoje darantis veiksnys. Visgi vyresnio amžiaus šalies gyventojai savo sveikatos būklę vertina prastai. Tik kas trečias 50–64 ir kas dešimtas vyresnis negu 65 metų gyventojas nurodo, kad jo sveikata yra gera arba labai gera. Eurostat duomenimis, Europos Sąjungoje savo sveikatos būkle patenkintų vyresnio amžiaus gyventojų yra penkis kartus daugiau negu Lietuvoje.

„Akivaizdu, kad net ir turėdami reikiamus įgūdžius ir motyvaciją, vyresnio amžiaus gyventojai sunkiai integruosis darbo rinkoje ir išlikti produktyviais, jei jų sveikatos būklė bus prasta. Todėl galvodami apie sidabrinės ekonomikos plėtrą, turime planuoti visapusiškas priemones“, – nurodo G. Jakštas.

Analitiko teigimu, šiuo metu strateginiame lygmenyje integruoto horizontalaus valstybės požiūrio visuomenės senėjimo iššūkiams spręsti Lietuvoje stinga. „Jau netrukus senėjanti visuomenė taps vienu pagrindinių iššūkių mūsų socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, tačiau kol kas senstančios visuomenės kontekste iškylančius iššūkius sprendžiame fragmentuotai. Norėdami efektyviai spręsti problemas, iškylančias visuomenei senstant, ir pasinaudoti šios tendencijos atnešamomis galimybėmis, turime galvoti apie naują politikos kryptį, kuri visapusiškai atlieptų vyresnio amžiaus žmonių poreikius“, – nurodo STRATA analitikas.

Analitinėje apžvalgoje „Senstanti Lietuvos visuomenė“ nagrinėjama šalies visuomenės struktūra ir jos kaitos tendencijos, vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, socialinis ir ekonominis aktyvumas, integracija darbo rinkoje, kompetencijos bei dalyvavimas švietime. Analizuojama ir kontekstinė informacija: Lietuvos teisinės bazės ir strateginių dokumentų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, turinys. Apžvalga skelbiama STRATA tinklapyje paspaudus šią nuorodą.

Lietuvos jaunimas – tarp geriausius skaitmeninius įgūdžius turinčių jaunuolių Europoje

Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius.

Tarp ES narių Kroatijoje yra daugiausia jaunuolių, turinčių bazinius ir aukštesnio lygio skaitmeninius gebėjimus – 97 proc. Antrą vietą dalinasi Estija, Lietuva ir Nyderlandai (po 93 proc.), o trečioje – Graikija su 92 proc.

Mažiausiai jaunuolių, turinčių gerus skaitmeninius įgūdžius, yra Rumunijoje (56 proc.), Bulgarijoje (58 proc.), Italijoje (65 proc.), Vengrijoje (68 proc.), Latvijoje ir Liuksemburge (po 75 proc.).

„Jaunimas ne tik Lietuvoje, bet visoje ES turi geresnius skaitmeninius įgūdžius nei kitos amžiaus grupės. Lietuvos jaunuoliai ne kartą įrodė, kad yra imlūs skaitmeninėms technologijoms ir inovacijoms. Tai matėme ir Europos Komisijos atstovybės organizuotuose hakatonuose, kur Lietuvos jaunuoliai, sutelkę išradingumą, kūrybiškumą ir žinias, ieškojo novatoriškų skaitmeninių sprendimų Lietuvai ir Europai. Be to, Lietuvos jaunuoliai ir patys kuria iniciatyvas, siekdami padėti kitiems tobulinti savo gebėjimus skaitmeninėje erdvėje“, – sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Jaunimas pirmauja, bet kaipgi vyresnio amžiaus žmonės?

A. Pranckevičiaus nuomone, matome tik dalį paveikslo, mat skaitmeniniai įgūdžiai nėra taip paplitę likusioje visuomenės dalyje, nors internetu ir naudojasi vis daugiau lietuvių.

„Kaip esame pažymėję EK parengtoje šių metų šalies ataskaitoje, bendrai visuomenėje bazinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių lygis tebėra žemesnis už ES vidurkį: 44 proc. 16-74 m. gyventojų nesinaudoja skaitmenine aplinka ir neturi bazinių skaitmeninių įgūdžių. Didelė skaitmeninė atskirtis tarp tų Lietuvos interneto naudotojų, kurie internetu naudojasi labai aktyviai – naudojasi mobiliaisiais telefonais teikiamomis naujomis paslaugomis, banko paslaugomis, mobiliuoju e. parašu, atsiskaitymo už automobilių stovėjimą paslaugomis – ir 15 proc. gyventojų, kurie internetu niekada nesinaudojo“, – dėmesį atkreipia jis.

Pasak asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės, viena vertus, puikūs šalies jaunuolių skaitmeniniai įgūdžiai išryškina skaitmeninę atskirtį tarp skirtingo amžiaus šalies gyventojų. Kita vertus, jaunuolių žinias bei laiką galima pasitelkti mažinant minėtąją atskirtį.

„Šiuo metu mūsų vykdomo projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautai yra 14-29 metų amžiaus savanoriai, padedantys pažinti išmaniąsias technologijas ir patariantys kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę pagilinti savo jau turimus skaitmeninius įgūdžius, bet svarbiausia – bendraujant padėti įvairaus amžiaus žmonėms, pasidalinti su jais savo žiniomis ir tokiu būdu mažinti jų skaitmeninę atskirtį“, – sako L. Križinauskienė, pastebinti, kad jau dabar e. skautai suteikė per penkis tūkstančius konsultacijų IT klausimais.

Jos teigimu, norintiems tapti e. skautu būtina užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su e. skautams skirta informacija, atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą, o su juo nukeliauti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e.skauto veiklą.

EK tikslai – ne tik  gyventojų skaitmeninių  įgūdžių ugdymas

Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, skaitmenizacija yra ir visos Europos prioritetas. Tai įrodo ir EK pirmininkės Ursulos von der Leyen metinis pranešimas apie ES padėtį – jame ji kviečia visus europiečius siekti, kad ateinantys dešimt metų būtų Europos skaitmeninis dešimtmetis. EK pirmininkė savo kalboje pabrėžė būtinybę turėti bendrą skaitmeninės Europos kūrimo planą, kuriame būtų aiškiai nustatyti 2030 m. tikslai. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad neturime pamiršti laikytis aiškių principų: prisijungimo teisės ir teisės į privatumą, žodžio laisvės, laisvo duomenų judėjimo ir kibernetinio saugumo.

Be skaitmeninių įgūdžių A. Pranckevičius išskiria dar tris prioritetines sritis, į kurias šiuo metu nukrypęs visas Europos dėmesys.

„Pirmoji jų – duomenys. Europos pramonėje net 80 proc. surenkamų duomenų nėra panaudojami. Duomenų ekonomika, pavyzdžiui, įgyvendinant bendras duomenų erdves skirtingose pramonės srityse, galėtų būti stipri inovacijų ir darbo vietų kūrimo jėga. Todėl EK planuose – Europos debesija „GaiaX“, – aiškina jis.

Antra sritis yra technologijos, konkrečiau – dirbtinis intelektas. Jo teigimu, dirbtinis intelektas gali būti naudingas visos srityse – žemės ūkyje, medicininėje diagnostikoje, eismo saugume – tačiau vystant šią technologiją svarbu užtikrinti ir jos saugumą. Todėl EK siūlo sukurti saugią Europos e. tapatybę.

Trečioji – infrastruktūra. Anot A. Pranckevičiaus, net 40 proc. kaimo vietovių Europoje vis dar neturi prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, o jis ne tik suteikia nepaprastai daug galimybių, bet ir yra būtina sąlyga, norint atgaivinti kaimo vietoves, todėl būtina investuoti į ryšio plėtrą bei jo saugumą.

„Visgi Europos skaitmenizacija yra kur kas daugiau – tai mūsų kelias įgyvendinant dvejopą – ne tik skaitmeninę, bet ir ekologinę – pertvarką. Europa renkasi žaliąjį kursą ir iki 2050 m. siekia tapti klimatui neutralaus poveikio žemynu. O skaitmeniniai sprendimai – mūsų kompasas siekiant šių tikslų. Nes dabartis yra skaitmeninė, o ateitis, perfrazuojant australų aplinkosaugos aktyvistą Bob Brown, arba bus ir skaitmeninė, ir žalia, arba jos nebus visai“, – teigia EK atstovas Lietuvoje.

IT sektorius: ar talentų trūkumą išspręstų moterų atėjimas į rinką?

Užimtumo tarnybos duomenimis, karantino metu darbo neteko daugiau moterų. Negana to, pastarąjį mėnesį moterų nedarbo rodiklis pralenkė vyrų. Viena iš pagrindinių to priežasčių – dauguma moterų vis dar dirba ekonominiams nuosmukiams jautresniame paslaugų sektoriuje. Eurostato duomenimis, šioje srityje dirba 27 proc. visų darbingo amžiaus moterų Lietuvoje. Tuo tarpu technologijų sektorius krizėms yra gerokai atsparesnis, tačiau jame vis dar dominuoja vyrai.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje informacijos ir ryšių technologijų srityje dirba 25,4 proc. moterų ir 74,6 proc. vyrų.

„Iki šių metų pabaigos Lietuvoje trūks 13 tūkst. IRT srities darbuotojų, rodo „Infobalt“ duomenys. Neabejoju, kad didesnis moterų įsiliejimas į technologijų pasaulį galėtų būti šios problemos sprendimas. Rinka diktuoja vis augantį talentų poreikį, tad susirūpinti reikia jau dabar. Jeigu neruošime talentų šiandien, ateityje turėsime dar didesnį atotrūkį tarp laisvų darbo vietų šioje srityje ir žmonių, galinčių jas užimti. Toks specialistų trūkumas yra didžiulė galimybė moterims pradėti savo karjerą IT srityje“, – sako mentorystės programos „Women Go Tech“ vadovė Diana Česonytė.

Kas stabdo moteris žengti pirmąjį žingsnį?

D. Česonytės teigimu, moterys dar nedrąsiai žengia į IT sritį, nors jų susidomėjimas yra neabejotinas.

„Moterys supranta, kad tai perspektyvi sritis, tačiau dažnai joms pritrūksta susistemintų žinių, ką iš tiesų reiškia dirbti technologiniame sektoriuje, kokios ten yra profesijos, kaip pasirinkti sau labiausiai tinkamą bei nuo ko pradėti persikvalifikavimo į IT kelionę. Pirmoji priežastis, kodėl taip yra – edukacijos trūkumas. Internete informacijos yra apstu, tačiau ji nėra struktūruota ir ja sunku pasinaudoti pradedančiosioms. Tad rinkoje tiek valstybės mastu, tiek per privačias iniciatyvas vis dar trūksta sistemingo visuomenės švietimo apie technologijų sektoriaus suteikiamas karjeros galimybes. Svarbu labiau akcentuoti, kad IT sektorius neturi lyties ir kad jame yra daugiau profesijų nei vien programavimas. Antra – stereotipai, kurie atsiranda dar mokyklos suole ir vėliau daro įtaką renkantis karjerą“, – vardija pašnekovė, pridurdama, kad mergaičių susidomėjimas technologijomis ima kristi nuo šeštos klasės, mat šią sritį jos pradeda suvokti kaip labiau vyrišką.

Ji pasakoja, kad su stereotipais susiduriama ir pačioje darbo rinkoje. Pavyzdžiui, dar visai neseniai IT srities darbo skelbimai buvo rašomi kreipiantis išskirtinai į vyrišką lytį be jokios užuominos, jog pareigybė tinkama bet kam, nepriklausomai nuo lyties.

„Moteris nuo sėkmės technologijų srityje dažnai stabdo ir nepasitikėjimas savimi. Turime tokių atvejų, kai moteris yra įgijusi pakankamai įgūdžių ir žinių karjeros pradžiai IT srityje, tą liudija ir jų žinias patvirtinantys sertifikatai, tačiau dar vyrauja įsitikinimas, kad būtina papildomai mokytis, kad jos nepasiruošusios. Pastebėjome, kad moterys nedrįsta pradėti turimas žinias taikyti praktiškai, todėl jų augimui ypatingai svarbus paskatinimas, palaikymas ir buvimas bendraminčių bendruomenės dalimi“, – sako D. Česonytė.

Anot jos, pačiai IT industrijai būtų naudinga priimti moteris, nes abiejų lyčių komandos yra pranašesnės.  „Viena technologijų įmonė gamino belaides ausines. Prie šio projekto dirbo išskirtinai vyriška komanda. Pagaminus produktą ir jį testuojant paaiškėjo, kad jis absoliučiai nepritaikytas moterims: ausinių antgalis trukdė nešiojančioms auskarus. Gavusi atgalinį ryšį komanda suprato, kad produktą reikia tobulinti ir sukūrė mažesnes ausines. Funkcionalumas nenukentėjo, o produktas tapo patrauklus didesniam tikslinės auditorijos ratui“, – sėkmės pavyzdžiu dalijasi D. Česonytė.

Karščiausios profesijos rinkoje

Pasak Dianos Česonytės, tendencijos nesikeičia ir technologijų sektorius išlieka perspektyviausias. Populiariausios profesijos šiuo metu yra duomenų analitikų, testuotojų, programuotojų, robotikos, IT priežiūros specialistų, mat pagrindinė šių dienų tendencija – orientavimasis į procesų automatizaciją ir robotizaciją. Labiausiai rinkoje trūksta pažengusių IT specialistų, tačiau ir pradedantiesiems galimybių yra daug.

Technologijų pasaulis sparčiai kinta. Eurostato duomenimis, 30 proc. 2030 metais reikalingų profesijų šiandien dar neegzistuoja, tad, pašnekovės manymu, moterys turėtų stengtis šiame sektoriuje įsidarbinti jau dabar, kad pokyčius galėtų stebėti iš vidaus.

„Nors dar nemažai moterų technologijų srityje dirba mažiau techninių žinių reikalaujančiose pozicijoje, kaip antai, administratorės, žmogiškųjų išteklių specialistės, projektų valdytojos, vis dėlto džiugu matyti, jog situacija po truputį kinta. Kasmet matome, kaip 70 proc. „Women Go Tech” programos dalyvių sėkmingai įsidarbina programuotojomis, testuotojomis, duomenų analitikėmis, UX dizainerėmis, produktų vadovėmis. Pernai daugiausiai dėmesio susilaukė duomenų analitikos sritis“, – teigia mentorystės programos vadovė.

Anot D. Česonytės, norint įsitvirtinti IT sektoriuje svarbu išsiugdyti tarpdiscipliniškumą, mat IT srities profesijos persipina viena su kita, todėl reikia turėti žinių iš skirtingų disciplinų. Visa tai reikalinga tam, kad pavyktų kuo greičiau suprasti, kaip technologijos veikia, keičiasi ir tobulėja. Taip pat svarbus ir mokymasis visą gyvenimą – siekiant su technologijomis eiti koja kojon, reikia nuolat ugdyti kompetencijas ir domėtis tendencijomis, kas padeda operatyviai prisitaikyti prie nuolat vykstančių pokyčių technologijų srityje.

Autoritetų svarba ir pagalba nuo mokyklos suolo

D. Česonytės teigimu, kaskart, kai moteris įsidarbina IT srityje, ji tampa pavyzdžiu visoms, siekiančioms to paties. Dėl šios priežasties svarbu dalintis sėkmės istorijomis, kurias papasakotų pačios moterys ir savo pavyzdžiu įkvėptų kitas. Tai vienas efektyviausių būdų, skatinantis nustoti taikyti lyties kriterijų bet kokiai technologinei profesijai.

„Profesinis orientavimas ir supažindinimas su IT sritimi turėtų prasidėti dar mokyklos suole. Mokiniai turėtų matyti geruosius pavyzdžius, kad suprastų, jog profesija neturi lyties. Taip pat edukacija reikalinga ir vyresniame amžiuje, kai siekiama persikvalifikuoti – tam naudingos specialios mokyklos, kursai ar programos“, – sako ji.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ iniciatyva e. skautai prisideda tiek prie profesinio jaunimo orientavimo, tiek prie visų šalies gyventojų skaitmeninio švietimo. E. skautai yra 14-29 metų amžiaus savanoriai, mokantys senjorus informacinių technologijų gudrybių. Tokių kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu.

„E. skautais tapę jaunuoliai ne tik turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms bei mažinti jų skaitmeninę atskirtį, bet ir pagilinti savo jau turimas žinias apie informacines technologijas. Projekto metu pastebėjome, kad nemaža dalis e. skautų šią veiklą renkasi norėdami savo ateitį sieti su IT sritimi arba atranda potraukį šiai sričiai savanoriaudami. Ypatingai džiaugiamės, kai šia kryptimi pasuka jaunos merginos, kurios gali iš esmės pakeisti IT industrijos veidą“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis, skaičiuojantis, kad jau dabar e. skautai suteikė beveik penkis tūkstančius konsultacijų IT klausimais.

Pasak A. Ruseckio, tapti e. skautu – itin paprasta. Tereikia užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su ten esančia informacija apie e. skautų veiklą, atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą, o su juo nukeliauti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e. skauto veiklą.