NAUJIENOS

„DIGITAL LITHUANIA ACADEMY”

Koks buvo pagrindinis projekto tikslas?

Pasiūlyti viešojo sektoriaus darbuotojams platformą, kurioje jie galėtų pasitikrinti ir lavinti savo skaitmeninius įgūdžius. Šios kompetencijos yra ypač svarbios, kai reikia sukurti ir piliečiams pasiūlyti aukštos kokybės skaitmenines paslaugas (ypatingai svarbias COVID-19 pandemijos metu).

Kodėl reikia tokios platformos?

  • Tarptautiniame Viešojo Sektoriaus Efektyvumo reitinge (InCiSE, 2019) pagal viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijas Lietuva užima 36 iš 38 vietą tarp EBPO valstybių.
  • 68% mūsų atliktos apklausos respondentų, kurioje dalyvavo 255 viešojo sektoriaus darbuotojai dirbantys šalies ministerijose, teigė neturintys galimybės tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius darbe arba nežinantys, jog tokia galimybė yra.
  • Mūsų atlikto interviu ciklo metu didelė dalis apklaustų žmogiškųjų išteklių valdymo specialistų teigė, kad: dauguma įstaigų neinvestuoja pakankamai pinigų į darbuotojų kompetencijas, dažna politinė kaita trukdo strategiškam įgūdžių lavinimui, o už kompetencijas atsakingų žmogiškųjų išteklių trūkumas organizacijose trukdo ugdyti reikiamas kompetencijas Lietuvos ministerijose.
  • Tiek interviu ciklo metu, tiek apskritojo stalo diskusijoje, vieno langelio principu veikianti „Digital Lithuania Academy“ platforma buvo pristatyta viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus atstovams. Visi vieningai sutiko, jog interaktyvi ir nesudėtingai naudojama virtuali platforma galėtų būti ta vieta, kur galima pasitikrinti ir lavinti skaitmeninius įgūdžius. Į Šią platformą taip pat galima įtraukti katalogą, kuriame viešojo sektoriaus įstaigos galėtų rasti informaciją apie įmones, teikiančias jų darbuotojams reikalingus mokymus.

Kas buvo pasiekta projekto metu?

  • Išanalizuota esama viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeninių įgūdžių situacija atsižvelgiant į tarptautinius reitingus, vietinių agentūrų ataskaitas, bei atliekant apklausą, kurioje dalyvavo ir savo įgūdžius įvertino beveik 10% visų ministerijų darbuotojų.
  • Surinkta ir apibendrinta informacija apie gerąsias užsienio praktikas, kurios yra naudojamos ugdant viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeninius įgūdžius ir prisijaukinant skaitmenizaciją. Apžvelgtos šios iniciatyvos: Jungtinės Karalystės GDS (Government Digital Service), Estijos e-Estonia, Singapūro „Smart Nation Singapore“ strategija ir Danijos Agency for Digitization.
  • Atliktas interviu ciklas su 7 iš 14 LR ministerijų atstovais stengiantis suprasti viešojo sektoriaus darbuotojams skirtų mokymų organizavimo praktiką.
  • Sukurtas teorinis „Digital Lithuania Academy“ platformos modelis ir prototipas, kurie buvo pristatyti ir išbandyti apskritojo stalo diskusijos metu su viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių atstovais.
  • Užmegztos partnerystės su vyriausybinėmis institucijomis, tokiomis kaip Informacijos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinė skaitmeninė koalicija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, GovTech Lab Lithuania, Microsoft Lietuva, asociacija „Langas į Ateitį“, Talentator ir kitais.
  • Suorganizuoti du informacinių-mokomųjų renginių ciklai Lietuvos viešojo sektoriaus atstovams – „Digital Lithuania Academy forumai“ ir „Digital Lunch&Learn: Public sector edition“. Šiuose renginiuose pristatytos įvairios skaitmeninės tendencijos ir kompetencijos, reikalingos pažangiam viešajam sektoriui.

Senjorai grįžta į mokymus: žinias gilina skaitmeninio raštingumo klasėse internete

Internetu vykstančiose skaitmeninio raštingumo klasėse gausu noriai besimokančių mokinių. Prieš savaitę prasidėjusiose nemokamose virtualiose pamokose savo skaitmenines žinias jau pagilino daugiau kaip 300 žmonių, daugiausia – vyresnio ar pensinio amžiaus.

Iliustracija pixabay.com

Aktyviausi pirmųjų mokymų dalyviai – Ukmergės ir Rokiškio rajonų bei Šiaulių miesto savivaldybių gyventojai, taip pat Vilniaus, Kauno, Pagėgių, Alytaus ir Ignalinos rajonų savivaldybių gyventojai.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovės Jurgitos Vasilavičiūtės-Garunkštienės teigimu, iki karantino skaitmeninio raštingumo mokymai vyresnio amžiaus gyventojams vyko šalies bibliotekose, juose jau dalyvavo beveik 50 tūkst. žmonių.

„Dėl karantino šiuos mokymus teko laikinai sustabdyti, tačiau nenorėjome, kad taip aktyviai į juos įsitraukę žmonės liktų be veiklos. Todėl mokymus perkėlėme į internetą, kad visi norintys ir turintys bent šiek tiek skaitmeninių žinių turėtų galimybę nesustoti ir toliau nemokamai tobulinti savo įgūdžius, tik kitu būdu – skaitmeninio raštingumo klasėse internete“, – sako J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Džiugina galimybė virtualiai keliauti

Jūratė Adamonienė iš Kauno per radiją išgirdusi apie skaitmeninio raštingumo klases nedvejodama užsiregistravo į mokymus ir jau dalyvavo keliose nuotolinėse pamokose bei neketina sustoti. Moteris save vadina pažengusia interneto vartotoja, nes jau seniai ir aktyviai naudojasi e. bankininkystės paslaugomis, elektroniniu paštu, internetu, o atsiradus progai stengiasi dar labiau pažinti virtualią erdvę.

Ponia Jūratė sako, kad jai svarbu ne tiek konkreti nuotolinių mokymų tema, kiek galimybė plėsti akiratį, gilinti žinias ir įgūdžius. „Reikia visada skirti bent dalį savo laiko tobulėjimui, o ypač šiuo metu, kai esame raginami be priežasties iš namų niekur neiti ir dienų dienas sėdime tarp keturių sienų. Mokymų metu išmokau geriau naudotis „Youtube“ platforma, taip pat virtualiai apsilankiau keliuose muziejuose, sužinojau, kur internete galima rasti tiesiogiai transliuojamus koncertus, todėl laiką namuose galiu leisti kur kas turiningiau“, – pasakoja moteris.

Ji juokauja, kad vyresnė karta yra ta, kuri ko jau ko, o klausimų turės visada, ir giria lektorius, kurie aiškiai, nuosekliai pateikia informaciją ir kantriai atsako į visus dalyvių klausimus. Anot senjorės, nuotoliniuose mokymuose ji dalyvavo pirmą kartą, tačiau neturėjo nei problemų jungiantis prie sistemos, nei baimės, kad gali kas nors nepavykti. „Dėstytoja paaiškino, kaip galima bendrinti kompiuterio ekraną, kad ji matytų tą patį, ką mato kursų dalyvis, todėl jei tik kas buvo neaišku, visada iš karto gaudavome patarimų, surasdavome vieni kitų klaidas“, ­– įspūdžiais dalinasi ponia Jūratė.

Proga ne tik pasimokyti, bet ir susidraugauti

Viena iš skaitmeninio raštingumo klasių mokytojų, Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Jurgita Mačiulienė sako, kad nuotoliniai mokymai malonia staigmena tapo ne tik dalyviams, bet ir lektoriams. „Nuo pat pirmų akimirkų dingo nuogąstavimai, kad gali apvilti technika ar mokiniai nesusidoros su užduotimis. Prisipažinsiu, kad iš pradžių buvo neramu, ar bus grįžtamasis ryšys, ar žmonės supras, kaip veikia nuotolinio mokymosi platforma, ar sugebės įsisavinti dėstomą medžiagą, bet iš tikrųjų viskas vyksta geriau nei tikėjomės“, – džiaugiasi lektorė.

Šiuos mokymus renkasi įvairaus amžiaus dalyviai. Grupėje būna apie 10 žmonių, didžioji dalis – moterys. J. Mačiulienė juokauja, kad vyrai ne tokie aktyvūs, dalyvauja tada, kai juos kas nors įkalba, pavyzdžiui, žmonos.

Skaitmeninio raštingumo klasėse vykstančių pamokų dalyviai iš pradžių trumpai supažindinami su teorine medžiaga, vėliau jie atlieka daug įvairių praktinių užduočių, nes, pasak lektorės, šių mokymų tikslas – įgyti konkrečius praktinius įgūdžius, kuriais žmonės iš karto galėtų naudotis.

Temos siūlomos pačios įvairiausios: nuo laiko planavimo, savo laisvalaikio organizavimo internetu, pirkimo elektroninėse parduotuvėse, skaidrių kūrimo ir demonstravimo iki VMI, Sodros ar kitų viešųjų paslaugų naudojimo.

J. Mačiulienė teigia atsižvelgianti į dalyvių pageidavimus ir daugiau dėmesio skirianti toms temoms, kurios jiems aktualiausios. „Vyresni žmonės labai pasiilgę bendravimo, todėl populiariausios visos su bendravimo galimybių praplėtimu susijusios temos – elektroninis paštas, socialiniai tinklai, internetinių pokalbių platformos. Kuo toliau, tuo labiau žmones domina apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse, vis daugiau senjorų atranda nuotolinio renginių lankymo malonumą“, – vardija lektorė.

Yra ir tokių žmonių, kurie kursuose pirmiausia dalyvauja todėl, kad galėtų pabendrauti, užmegzti naujų pažinčių, o naujos žinios jiems – antrinis tikslas. Anot mokymų lektorės, iki karantino bibliotekose vykusių gyvų mokymų metu yra buvę, jog mokantis skaitmeninio raštingumo užsimezgusi pažintis baigėsi ne tik papildytu žinių bagažu, bet ir vestuvėmis. Skaitmeninio raštingumo klasėse susiformavusi dalyvių grupė gali dalyvauti visame pamokų cikle, ir iš tiesų po keleto virtualių susitikimų žmonės tampa artimesni, laukia kitų pasimatymų, nebenori skirstytis, o pažintis puoselėja ir pasibaigus mokymams.

Nuotoliniai mokymai populiarumo nepraras

Pasak projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovės J. Vasilavičiūtės-Garunkštienės, nemokamose skaitmeninio raštingumo klasėse gali dalyvauti visi norintys ir turintys skaitmeninį įrenginį, interneto ryšį  ir elektroninį paštą. Nuotolinių mokymų temos skelbiamos svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia tereikia užsiregistruoti ir laukti žinios apie virtualių pamokų pradžią.

Visi užsiregistravę gauna instrukciją, kaip prisijungti prie naujo tipo mokymų. „Iš dalyvių atsiliepimų matome, kad šie mokymai jiems suteikė daugiau drąsos imtis naujų su virtualia erdve susijusių dalykų. Tikime, kad įgyti praktiniai įgūdžiai padės aktyviau naudotis kuo įvairesnėmis interneto ir skaitmeninių įrenginių teikiamomis galimybėmis“, – sako J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Pasak lektorės J. Mačiulienės, gali būti, kad nuotolinių mokymų poreikis išliks ir po karantino, nes tokia mokymosi forma turi savų privalumų. „Kursuose, kuriuos aš vedu būdama Ukmergėje, yra lankytojų iš Kauno ir Klaipėdos. Šie žmonės tikrai nevažiuotų į Ukmergę mokytis, jei kursai vyktų gyvai. Nuotoliniai mokymai sumažina atstumus ir leidžia virtualiai sudalyvauti žmonėms net ir iš atokiausių šalies kampelių. Dar vienas aspektas – vyresnio amžiaus žmonėms paprasčiau dirbti savo namų aplinkoje, su pažįstamu, nuosavu kompiuteriu. Kiti gal turi bėdų su sveikata, kurios apriboja galimybes lankyti gyvus mokymus, o nuotoliniai jiems tampa išeitimi ir langu į įdomų bei naudingą virtualų pasaulį“, – pastebėjimais dalinasi specialistė.

RRT teikia išaiškinimus apie 5G

2020 m. balandžio 27  d., Vilnius. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), reaguodama į pastaruoju metu stebimas visuomenės reakcijas ir plintančią dezinformaciją 5G ryšio tema, teikia išaiškinimus dėl šios technologijos ypatybių ir esminių veikimo principų. Susirūpinimą dėl skleidžiamos klaidingos informacijos apie 5G poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir sąsajas su COVID-19 išreiškia ir Europos Komisija, ir kitų Europos Sąjungos šalių nacionalinės ryšių reguliavimo institucijos. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje galioja aukščiausi pasaulyje vartotojų apsaugos standartai, visuomenės sveikatos apsaugai bei piliečių saugumui teikiama pirmenybė ir kad tokie patys aukščiausi saugumo standartai taikomi ir naujai e. ryšių technologijos kartai.

Ką reikia žinoti apie 5G

  • 5G – tai šiuo metu visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa, tais pačiais radijo bangų sklidimo principais pagrįstas ryšys. Pavadinimas 5G reiškia „penktoji mobiliojo ryšio karta“. Nėra jokių skirtumų tarp 3G, 4G ir 5G technologijų elektromagnetinio lauko poveikio. 3G ir 4G ryšį  jau daug metų (3G nuo 2001 m., o 4G nuo 2011 m.) kasdien naudojame balso ir duomenų perdavimui. 5G nėra išskirtinė technologija, tai tos pačios 4G technologijos standarto naujesnė  versija, kuri savo techniniais sprendimais užtikrina didesnę duomenų perdavimo spartą, mažesnę signalo perdavimo delsą ir galimybes aptarnauti daugiau naudotojų vienu metu. Tai suteikia galimybę nuotoliniu būdu teikti daugiau pažangių paslaugų ir sprendimų įvairiose srityse, tokiose kaip  sveikatos priežiūra, energetika, transportas ar švietimas.
  • Numatoma, kad 5G (ir būsimi 6G) radijo ryšio tinklai, ypač veiksiantys aukštesnėse radijo dažnių juostose, naudos daug mažesnės galios stotis su išmaniosiomis antenomis, kurios užtikrins daug geresnę aprėptį ir didesnę ryšio spartą, lyginant su dabartinėmis sistemomis. Svarbus vaidmuo numatomas ir mažos aprėpties stotims, kurios bus mažiau matomos ir skleis mažesnę elektromagnetinę spinduliuotę. Jos iš esmės panašios į mums gerai pažįstamus, plačiai namuose, įstaigose, biuruose, viešosiose erdvėse naudojamus „WiFi“ įrenginius.
  • Jokio ryšio tarp 5G ir COVID-19 nėra. Neseniai paskelbtame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime nurodoma: „Virusai negali keliauti radijo bangomis/mobiliaisiais tinklais. COVID-19 plinta per kvėpavimo takų lašeliais, kai užkrėstas asmuo kosėja, čiaudi ar kalba. Žmonės taip pat gali užsikrėsti liesdami užterštą paviršių, o tada akis, burną ar nosį. COVID-19 plinta daugelyje šalių, kurios neturi 5G mobiliųjų tinklų.“ 5G yra naujos kartos mobiliojo tinklo technologija, perduodama nejonizuojančiomis radijo bangomis, todėl neįmanoma, kad ji virusui darytų kokį nors poveikį.
  • Elektromagnetinių bangų poveikis. Dabartinės mokslinės žinios, viešai skelbiamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), rodo, kad nors šioje srityje jau atlikta ir toliau vykdoma itin daug mokslinių tyrimų, esami moksliniai įrodymai nepatvirtina, kad žemo lygio elektromagnetiniai laukai (tokie, kokie sklinda iš radijo ir televizijos stočių, mobiliojo ryšio bazinių stočių ir pan.) galėtų sukelti kokias nors pasekmes žmogaus sveikatai. ES nustatytos griežtos elektromagnetinių laukų ribos, vadovaujantis Tarptautinės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) [1]  gairėmis. Lietuvoje nustatytos elektromagnetinės spinduliuotės normos atitinka europines. Be to, bet kokiai radijo įrangai, naudojamai ES, keliami aukščiausi sveikatos apsaugos ir saugumo reikalavimai, aprašyti suderintuose ir visose valstybėse narėse taikomuose standartuose.
  • Lietuvoje atsakingai vykdomas 5G diegimo procesas. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, vykdo Europos Komisijos sprendimus dėl šios technologijos plėtros. RRT šiame diegimo procese atsakinga už radijo dažnių paruošimą ir jų perdavimą paslaugas ketinantiems teikti operatoriams. Šiuo metu RRT rengiasi aukciono procedūroms, kurių metu bus suteikiama teisė naudoti radijo dažnius ir kurį skelbti numatoma 2020 m. pabaigoje, tačiau, kaip ir ankstesnių aukcionų atveju, skiriant dažnius nėra nustatoma, kokia technologija turi būti diegiama: dažnius gavę operatoriai juos gali naudoti tiek jau esamoms 4G, tiek naujoms 5G technologijoms vystyti, atsižvelgdami į paslaugų naudotojų poreikius. RRT primena, kad Lietuvoje 2018 metų gruodį buvo atlikti pirmieji nekomerciniai 5G bandymai, bet šiuo metu neveikia nė viena 5G stotis, operatoriai dar tik rengiasi perėjimui prie naujos, spartesnės technologijos.
  • Draudžiama skelbti informacija. Kaip rodo ir kitų šalių patirtis, socialinėje žiniasklaidoje bandoma platinti pranešimus, susiejančius 5G su koronaviruso protrūkiu, kuriais siekiama kelti sumaištį bei neramumus šiuo ir taip sudėtingu visuomenei laikotarpiu. RRT, vykdydama interneto karštosios linijos „Švarus internetas“ funkcijas, stebėdama kitų šalių patirtį, kuomet skatinama niokoti „5G bokštus“, bei matydama informaciją, platinamą tam tikrose Lietuvos socialinių tinklų grupėse 5G tema, primena, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsniu, draudžiama skelbti informaciją, kurstančią neapykantą ir smurtą. Apie pastebėtą neteisėtą turinį galima pranešti https://svarusinternetas.lt/.

[1] ICNIRP yra nepriklausoma ne pelno siekianti mokslinė organizacija, įsikūrusi Vokietijoje, kurią 1992 m. įkūrė Tarptautinė radiacinės saugos asociacija (IRPA) ir kuri specializuojasi apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės srityje. Grupę pripažįsta ir remia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Kaip pristatė ICNIRP, ICNIRP išteklius sudaro subsidijos iš nacionalinių ir tarptautinių viešųjų institucijų, tokių kaip Vokietijos federalinė aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerija (BMU), iš Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos („EOSI“). 2014–2020 m. ir iš IRPA, gautos susitikimams ar seminarams organizuoti, ir iš privačių asmenų ir įmonių, niekaip nesusijusių su nejonizuojančiosios spinduliuotės sritimi, nurodyta ICNIRP rėmėjų ataskaitoje, ICNIRP reikalauja, kad paramos skyrėjai neturėtų jokių interesų, o jos nariai negali būti įdarbinti šioje pramonėje, privalo laikytis ICNIRP nepriklausomybės politikos ir viešai deklaruoti savo asmeninius interesus. ICNIRP metinė finansinė ataskaita skelbiama internete https://www.icnirp.org/en/about-icnirp/funding-governance/index.html

 

Kritinis mąstymas – vienas iš ginklų prieš socialinę inžineriją, sukčius ir paniką

Skaitmeniniai įgūdžiai šių laikų pasaulyje įgauna vis didesnę svarbą – tai patvirtina ir Europos įgūdžių darbotvarkė (angl. the New Skills Agenda), kurioje pirmą kartą skaitmeniniams įgūdžiams priskiriama tokia pati svarba, kaip skaitymui ir skaičiavimui. Tačiau Europos gyventojams šių įgūdžių vis dar trūksta – tai dar labiau išryškėjo ir koronaviruso sukeltos krizės metu, kai skaitmeninėje erdvėje per visą pasaulį nusirito panikos banga.

Remiantis Europos Komisijos parengta Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso ataskaita, 17 proc. Europos Sąjungos gyventojų išvis neturi skaitmeninių įgūdžių, kai Lietuvoje tokių gyventojų yra 23 proc.

„Supratimas apie skaitmeninių įgūdžių svarbą auga ne tik politiniame kontekste, bet ir visuomenėje. Kuo toliau, tuo labiau žmonės supranta, kad skaitmeniniai įgūdžiai yra naudingi tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Tačiau dar nemažai Lietuvos bei visos Europos gyventojų įgūdžių neturi arba jų turi nepakankamai – siekiame, kad ši statistika pasikeistų. Manau, kad po koronaviruso sukeltos krizės dar labiau įvertinsime skaitmeninio raštingumo svarbą tiek kiekvienam gyventojui, tiek visai valstybei, nes pamatėme, kokie šių įgūdžių stokojantys žmonės yra pažeidžiami“, – sako skaitmeninio raštingumo kuratorė Lietuvoje dr. Renata Danielienė.

Žmonės pervertina savo gebėjimus

Paradoksalu, bet tyrimai rodo, kad žmonėms labai sudėtinga įvertinti savo tikrąjį skaitmeninių įgūdžių lygį. Pasak pašnekovės, jie labai dažnai mano, kad mokėdami pasitiktini el. paštą arba sukurti paprasčiausią lentelę Excel programoje, jie jau turi visus reikalingus įgūdžius.

Tai atskleidžia ir 2018 metais ECDL Fondo atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa Austrijoje. Ji parodė, kad 94 proc. respondentų vertino savo bendruosius skaitmeninius įgūdžius intervale nuo „vidutiniškai“ iki „labai gerai“, tačiau vos 39 proc. įvykdė praktines užduotis teisingai.

Skirtingos kartos – skirtingas įgūdžių lygis

Įprastai manoma, kad senjorai stokoja, o jaunuoliai turi visus reikiamus skaitmeninius įgūdžius, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. „Skaitmeninė karta turi labai gerus įgūdžius laisvalaikiui, pavyzdžiui, moka naudotis socialiniais tinklais, atlikti paiešką, naudotis įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis, mėgsta ieškoti sprendimų bandymo metodais ir pan. Bet kai kalbame apie profesionalius skaitmeninius įgūdžius, reikalingus efektyviau atlikti darbą, tada ima ryškėti problema, kad tokių įgūdžių tikrai trūksta“, – teigia Lietuvos skaitmeninė kuratorė.

Pasak R. Danielienės, vyresnioji karta yra linkusi manyti, jog naudotis skaitmeniniais įrenginiais yra pernelyg sunku. Senjorai taip pat dažnai bijo arba nedrįsta prašyti pagalbos, tačiau pašnekovė įsitikinusi, kad kartais pakanka tik parodyti skaitmeninės erdvės galimybes, jog pamatytum jų akyse užsidegimą toliau mokytis.

Galimybę įgyti tinkamų skaitmeninių įgūdžių ir lavinti savo kritinį mąstymą suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Kiekvienas savarankiškai savo žinias gali pagilinti pasirinkęs labiausiai patinkančią mokymosi programą internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia pateikta teorinė ir praktinė medžiaga tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems interneto ir technologijų naudotojams. Pasibaigus karantinui gyventojai bus kviečiami vėl sugrįžti į mokymus šalies bibliotekose.

Kritinis mąstymas neatsiejamas nuo skaitmeninių įgūdžių

Nepaisant interneto vartotojų amžiaus, svarbiausia skaitmeninėje erdvėje yra saugumas – su internete kylančiomis grėsmėmis galima kovoti pasitelkus kritinį mąstymą. Anot R. Danielienės, žmonės turėtų kritiškai vertinti internete platinamą ir teikiamą informaciją, nes ši yra sunkiai kontroliuojama. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai įvairiausio pobūdžio klaidinanti informacija, taip pat ir apie koronavirusą, nevaldomai sklinda socialiniuose tinkluose.

Jos įsitikinimu, kritinis mąstymas ir žinojimas kuo įvairesnių būdų, kaip piktavaliai gali panaudoti technologijas, yra vienas iš pagrindinių ginklų kovojant su socialine inžinerija bei sukčiais, kurie dažniausiai siekia išgauti asmens duomenis bei pasipelnyti.

„Jie gali atsiųsti el. laišką žadėdami, kad gausite finansinę naudą, galėsite pigiai įsigyti prekių ar pan. Tokiuose laiškuose dažnai būna nuoroda, kurią reikia paspausti bei pateikti savo asmeninius duomenis. Žmonės, gavę tokio tipo žinutes, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kas yra siuntėjas, ar laiškas parašytas taisyklinga kalba, kas yra kontaktinis asmuo, kur veda laiške pateikta nuoroda, bei tai įvertinę tinkamai reaguoti. Sukčiai gali prašyti jūsų socialinio tinklo paskyroje pasidalinti tam tikra žinia ir už tai laimėti prizą, bet su sąlyga, jei vėlgi pateiksite savo asmeninius ar kreditinės kortelės duomenis. Žmonės, apakinti galimo laimėjimo, dažnai nė nesusimąsto, kaip patenka į sukčių rankas, pateikia asmeninę informaciją bei gali patirti finansinių nuostolių. Tai tik pora socialinės inžinerijos ir „fišingo“ pavyzdžių“, – pasakoja R. Danielienė.

Skaitmeninis saugumas – šių laikų iššūkis

Skaitmeninis saugumas, pasak skaitmeninio raštingumo kuratorės, yra pagrindinis šių laikų iššūkis dėl to, kad viskas keliasi į skaitmeninę erdvę. Vis plačiau naudojamos naujos technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, finansų technologijos, blokų grandinės ir pan. Pašnekovė įsitikinusi, kad tai reikalauja tiek žmonių kritinio mąstymo, tiek ir valstybinio lygio sprendimų, kurie užtikrintų kibernetinį vartotojų saugumą.

„Norėčiau palinkėti domėtis naujovėmis, kad technologijos suteiktų naujų galimybių, ir kartais atnaujinti savo skaitmenines žinias bei įgūdžius. Lietuvoje vyksta nemažai įvairių nemokamų renginių ir iniciatyvų. Viena jų – šiuo metu vykstanti Skaitmeninė savaitė, kurios metu bus tiesiogiai transliuojamos edukacinės diskusijos“, – rekomenduoja R. Danielienė.

Kovo 23–29 d. Lietuvoje ir visoje Europoje vyksta Skaitmeninė savaitė. Jos tikslas – atkreipti gyventojų dėmesį į skaitmeninių įgūdžių svarbą tiek darbe, tiek kasdieniame gyvenime. Šių metų Skaitmeninėje savaitėje ypatingas dėmesys bus skiriamas kritinio mąstymo ugdymui. Projektas „Prisijungusi Lietuva“ prisideda prie Skaitmeninės savaitės ir kviečia internetu besinaudojančius žmones stebėti tiesiogines diskusijų transliacijas apie kritinį mąstymą. Taip pat nuotoliniu būdu, užsukus į www.prisijungusi.lt, galima mokytis ir gilinti savo turimas žinias, renkantis iš įvairių medijų raštingumo ir saugaus elgesio internete temų.

Į bibliotekas ne tik knygų – šiemet 30 tūkst. gyventojų bibliotekose mokėsi IT paslapčių

Daugiau nei 30 tūkst. šalies gyventojų per 2019-uosius Lietuvos viešosiose bibliotekose mokėsi skaitmeninio raštingumo. Aktyviausios šiuose mokymuose buvo moterys virš 50-ies metų. Vyriausiam mokymų dalyviui net 92-eji.

„Mūsų projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojami nemokami kursai bibliotekose, vien šiemet pritraukę per 30 tūkst. dalyvių, turi nemenką įtaką mažinant skaitmeninę atskirtį Lietuvoje. Didžioji dalis besimokiusiųjų yra vidutinio bei vyresnio amžiaus gyventojai – žmonės, kurių dauguma tebėra skaitmeninėje atskirtyje. Pažymėtina, kad net keturis penktadalius kursų dalyvių šiemet sudarė moterys“, – pastebi asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

Statistikos departamento 2019 m. duomenimis, internetu naudojasi 82 proc. 16-74 m. amžiaus gyventojų. Tačiau 55-64 m. amžiaus grupėje jų yra tik 70 proc., o tarp 65-74 m. gyventojų – vos 40 proc.

Būtent šių amžiaus grupių gyventojai šiemet dažniausiai ir lankėsi šalies bibliotekose organizuotuose projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymuose. 42 proc. kursų dalyvių buvo 51-65 m. šalies gyventojai, 27 proc. buvo vyresni nei 65-eri, o 41-50 m. amžiaus žmonės sudarė 16 proc. mokymų dalyvių.

Šiemet įgūdžius skaitmeninėje erdvėje įgyti bei tobulinti buvo labiausiai linkusios moterys – net 81 proc. mokymų dalyvių buvo moterys ir vos 19 proc. vyrų.

Tikslas – 100 tūkst. dalyvių

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai iki 2021 m. ketina sulaukti net 100 tūkst. dalyvių skaitmeninio raštingumo mokymuose.

„Šiemetiniai rezultatai itin nudžiugino – per 2019 m. mokymuose tikėjomės sulaukti 30 tūkst. gyventojų, o tai įgyvendinome net nepasibaigus metams. Pastebime didėjantį žmonių aktyvumą ir norą mokytis šiandien aktualių ir naujų dalykų“, – sako L. Križinauskienė.

„TNS Atlas“ tyrimo duomenimis, 78,3 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems svarbu mokytis ir nenustoti tobulėti visą gyvenimą. Tačiau remiantis šį rudenį projekto „Prisijungusi Lietuva“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, daugeliui gyventojų – net 76 proc. yra gėda prašyti pagalbos, susijusios su išmaniųjų įrenginių, programėlių ir interneto naudojimusi.

„Rudenį pradėta komunikacijos kampanija #ManNeGėdaKlausti parodė, kad kalbėti apie baimes nėra paprasta. Drąsinant ir palaikant žmones vis daugiau jų įveikia savo baimes užduoti klausimą, parodyti, kad kažko nesupranta. Išdrįsę pradėti mokytis skaitmeninio raštingumo kartu su savo bendruomenės nariais, vėliau netgi paragina ateiti savo draugus bei kaimynus. Iš rudenį atliktos apklausos sužinojome, kad trečdalis gyventojų pagalbos dėl naudojimosi išmaniaisiais prietaisais kreipiasi į šeimos narį. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje yra skaitmenines technologijas išmanančiųjų, o tuo labiau žinančių, kaip paaiškinti. Pastebėjome, kad į mokymus bibliotekose savo tėvus ir senelius užregistruoja vaikai ar anūkai. Džiugu, kad jaunimas supranta, jog tiesiog nupirkti įrenginį vyresnio amžiaus šeimos nariui nepakanka, reikia ir pamokyti“, – sako L. Križinauskienė.

Aktyviausi – Šiaulių gyventojai

Aktyviausiai skaitmeninio raštingumo mokymuose šiemet dalyvavo Šiaulių miesto gyventojai. Į penketuką taip pat pateko Panevėžio, Vilniaus, Kauno rajono ir Kauno miesto gyventojai. Mažiausiai nemokamais mokymais susidomėjo Neringos, Birštono, Kazlų Rūdos, Rietavo, Visagino ir Kalvarijos savivaldybių gyventojai.

Net 53 proc. mokymų dalyvių buvo miestelių ir kaimiškų vietovių gyventojai. Miestuose mokėsi 47 proc. gyventojų.

„Prisijungusios Lietuvos“ mokymai šalies bibliotekose skirti visiems, norintiems išmokti naudotis kompiuteriu, internetu, išmaniuoju telefonu ar pagilinti jau turimus įgūdžius.

Šiuose skaitmeninio raštingumo mokymuose vis dar dominuoja pradedančiųjų grupės, bet jaučiamas ir pažengusiųjų grupių gausėjimas – tai parodo, kad žmonės nesustoja mokytis ir toliau gilina savo žinias. Dėl šios priežasties rudenį buvo pristatytos keturios naujos programos pažengusiesiems: „Pristatymų rengimas“, „Sumaniau apsipirkime ir atsiskaitykime internetu“, „Viešosios paslaugos internetu kiekvienam“ ir „Planuokime laisvalaikį internetu“. Šios programos aktyviau nei įprastai sudomino daugiau vyrus.

Nacionalinės skaitmeninės koalicijos partnerių susitikimas

Lapkričio 5 d. Socialines apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko Nacionalinės skaitmeninės koalicijos partnerių susitikimas. Susitikimo darbotvarkę sudarė keletas svarbių klausimų. Visų pirma susipažinome ir aptarėme kasmetinės akcijos „ES programavimo savaitė  2019“ rezultatus Lietuvoje. Akcijos metu per dvi spalio mėn. savaites ES mokyklose buvo suorganizuota 69 000 renginių, iš kurių 510 vyko Lietuvoje su 13 500 dalyvių, kurių amžius  prasideda pradinėse klasėse. Tuo pačiu pasidžiaugėme ir ką tik pasibaigusia sėkminga nacionaline akcija „Senjorų dienų internete 2019“, kurią organizavo projektas „Prisijungusi Lietuva“ ir pritraukė per 18 000 dalyvių – net 6000 daugiau nei pernai. Susitikimo narius informavome ir apie artėjančią saugesnio interneto savaitę 2020 m. vasario pradžioje.

Antruoju susitikimo klausimu gavome informaciją apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos apie sprendimą prisijungti prie Nacionalinės skaitmeninės koalicijos veiklos. Šią žinią sutikome pakiliai, nes nuo praeitų metų ši ministerija perėmė iš Susisiekimo ministerijos vadovavimą LR informacinės visuomenės plėtros programai 2014-2020 „Lietuvos skaitmeninė darbotvarkė“, tad tokio partnerio prisijungimas bus itin reikšmingas  Lietuvos skaitmeninės darbotvarkės 1-o prioriteto atnaujinimui netolimoje ateityje bei aktyvesniam moterų įsitraukimui į skaitmenines veiklas .

Dar viena svarbi tema – NSK veiklos planas 2020. Renata Danielienė apibendrino visų NSK narių siųstą informaciją apie  2019-2020 jų vykdomus projektus ir pateikė  NSK veiksmų plano 2020 projektą. Po diskusijos nuspręsta papildyti planą atskirų narių pastabomis ir turi galutinę dokumento versiją  gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad NSK partnerių veiklos yra gana skirtingos ir susiję su skirtingomis tikslinėmis grupėmis, partneriams  buvo pasiūlyta pasirinkti  vieną iš  4 darbo grupių.

Senjorų dienos internete – nauji dalyvavimo rekordai

Akcijoje „Senjorų dienos internete“ dalyvavo daugiau nei 18 tūkst. senjorų. Daugiau kaip 67 proc. paaugusi projekto „Prisijungusi Lietuva“ akcija „Senjorų dienos internete“ patvirtino, senjorai nori išmokti naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis. Prie akcijos prisijungė daugiau kaip 465 Lietuvos viešosios bibliotekos ir jų filialai.

Antrus metus vykdyta akcija siekiama paskatinti senjorus pažinti ir drąsiau naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis, e. paslaugomis bei kritiškai vertinti informaciją internete. Naudotis technologijomis juos skatino gausus būrys specialistų bei Lietuvoje žinomų žmonės.

„Visi sutinkame, kad senjorams reikia ne tik motyvacijos, bet ir pagalbos įgyjant skaitmeninius įgūdžius. Tai, kad šių metų akcija „Senjorų dienos internete“ pritraukė dar daugiau akcijos dalyvių, beveik 7 tūkstančiais daugiau nei pernai, džiugina, nes jaučiame teigiamą grįžtamąjį ryšį. Mūsų šios akcijos veiklos formulė paprasta: visą savaitę senjorai stebi transliacijas, o po jos, bibliotekininkų padedami, praktiškai internete susipažįsta su transliacijoje nurodyta informacija, o tai mažina jų baimę klysti ir didina pasitikėjimą savo jėgomis,“, – sako Loreta Križinauskienė asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė.

Iš viso projekto „Prisijungusi Lietuva“ transliacijas stebėjo 18662 žmonių. Bibliotekose akcijoje dalyvavo 9327 senjorai, 8311 stebėjo transliacijas Youtube kanalu. Labiausiai sudominusi tema – technologijų vitaminai – ją bibliotekose ir Youtube kanalu stebėjo 3844 lankytojų.

Akcijos metu 465 Lietuvos apskričių ir rajonų viešosios bibliotekos ir jų filialai bei Lietuvos M. Mažvydo nacionalinė biblioteka pakvietė senjorus į renginius. Kiekviena diena buvo skirta vis kitai temai: sveikatos, kelionių planavimo, banko tavo delne, bendravimo madų, išmanios daržininkystės.

„Gyvas bendravimas itin svarbus senjorams, jie ne tik internete stebi tiesiogines transliacijas, tačiau ir mielai renkasi bibliotekose, pavyzdžiui, akcijos temą „Bankas tavo delne” bibliotekose gyvai stebėjo 1998 senjorų. Galime net sakyti, kad projektas buria bendruomenes, pasibaigus akcijai Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje susikūrė senjorų klubas“, – džiaugiasi L. Križinauskienė.

Aktyviausiai akcijoje dalyvavo Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės bei Marijampolės apskričių bibliotekos. Gyvai akciją stebėti daugiausia senjorų susirinko Akmenės r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Plungės r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Molėtų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Ukmergės r. Vlado Šlaito bei Utenos A. ir M. Miškinių viešosiose bibliotekose.

Senjorai skatinami atrasti skaitmeninę aplinką

Pastaruoju metu Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės vis aktyviau naudoja internetą, tačiau pastebima, jog didelė dalis senjorų drovisi naudotis e.paslaugomis bei vis dar stokoja skaitmeninių įgūdžių. Spalio 21–25 d. visoje šalyje projektas „Prisijungusi Lietuva“ inicijuoja akciją „Senjorų dienos internete 2019“. Ja siekiama paskatinti senjorus drąsiau naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis, e. paslaugomis, kritiškai vertinti informaciją. Naudotis technologijomis juos įkvėps įvairūs savo srities specialistai bei žinomi žmonės.

Skaitmeninei atskirčiai mažinti

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus 39 proc. 65–74 metų amžiaus senjorų bent kartą per 3 mėnesius naršė internete. Nors skaičiai nuolat auga, vis dar gerokai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, kuris yra net 62 proc.

Priežastys, kodėl senjorai nesinaudoja išmaniosiomis technologijos, dažniausiai minima baimė suklysti, nepasitikėjimas savo jėgomis, nežinojimas, kur ieškoti informacijos.

Žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas, tapęs akcijos „Senjorų dienos internete 2019“ renginių moderatoriumi, pastebi, jog be interneto šiandienos gyvenimas daugelyje sričių tiesiog nebeįsivaizduojamas. Todėl jo privalumais nemokantys pasinaudoti žmonės atsiduria savotiškoje atskirtyje.

„Siekiant gyventi pilnavertį gyvenimą, vyresnio amžiaus žmonėms reikia atsisukti į skaitmeninį pasaulį bei įvaldyti jo įrankius. Trokštant būti aktyviems, bendrauti, atrasti ryšius, keliauti, susitikti su žmonėmis reikia priimti naujas bendravimo formas, pradėti naudotis socialiniais tinklais, mobiliosiomis programėlėmis. Tiek patys senjorai, tiek jų artimieji turėtų padėti tiems, kurie stokoja žinių žengti pirmąjį žingsnį skaitmeninio tobulėjimo link“, – sako žinomas žurnalistas.

Visą savaitę kvies mokytis kartu

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ komanda paruošė turiningą ir specialiai senjorams pritaikytą programą. Būrys žinomų žmonių bei įvairių savo srities specialistų pasiruošę pasidalinti naujienomis, savo patirtimi bei atsakyti į senjorų klausimus.

Iš Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo transliacijos pasklis po visą Lietuvą. O visi norintys transliacijas kviečiami stebėti viešosiose bibliotekose, namuose ar kitose patogiose jiems vietose, kur yra interneto ryšys. Tereikia apsilankyti prisijungusi.lt.

Jei senjorai nuspręs vykti į biblioteką, ten jų lauks ir papildomos praktinės veiklos, pavyzdžiui, išmaniosios daržininkų kovos, virtualus turas po Luvro muziejų arba odisėja po Lietuvos pilis ir piliakalnius.

„Norime senjorams parodyti, kaip naudojantis kompiuteriu, galima aplankyti tolimiausius kraštus, atrasti naujus potyrius, vaizdo skambučiu bendrauti su anūku užsienyje arba tiesiog greičiau ir paprasčiau atlikti kasdienius darbus. Pavyzdžiui, užsiregistruoti pas gydytoją, užsisakyti pažymą internetu ar apsipirkti,“ – sako Deimantė Ežerskytė projekto „Prisijungusi Lietuva“ koordinatorė.

Nuo e. bankininkystės iki išmanaus daržo

Kiekviena akcijos diena prasidės internetine vaizdo transliacija vis kita tema. Pirmadienį pradėsime e. sveikatos tema. Specialistai pristatys e. receptą, atskleis kaip sužinoti ar jūsų vaistas Lietuvoje registruotas ir ar jis kompensuojamas.

Antradienį lauks kelionės. Kelionių planavimo internetu ekspertai, pasiruošę atskleisti kaip pasitelkiant technologijas suplanuoti kelionę viešuoju transportu, nuosavu automobiliu ar lėktuvu, kaip rasti ir užsakyti viešbutį.

Trečiadienį kviesime gilintis į e. bankininkystės temą bei kaip apsisaugoti nuo finansinių nusikaltimų internete.

Ketvirtadienis pasitiks skaitmeninio bendravimo madomis bei tendencijomis. Juk taip gera savo darbais, kūryba ar mažais malonumais dalintis su savo bendraminčiais.

Penktadienį, paskutinę akcijos dieną, skirsime pokalbiams daržininkystės ir sodininkystės temomis. Pakeliausime po gražiausius sodus Didžiojoje Britanijoje. Ir pasmalsausime kaip meilė daržui interneto pagalba gali sujungti bendruomenes.

Kviečiame prisijungti prie ES Programavimo savaitės

Maloniai kviečiame prisijungti prie ES programavimo savaitės (Code Week) iniciatyvos, kuri vyks š.m. spalio 5–21 d.

Kviečiame organizuoti renginius, pamokas, praktinius ir internetinius seminarus, bei kitas veiklas, kurie būtų susiję su algoritmavimu, loginiu mąstymu, programavimu, ir pan. siekiant populiarinti programavimą, loginį mąstymą, suprantamai paaiškinti šios srities gebėjimus ir sutelkti motyvuotus žmones mokytis.

Svarbiausia nepamirškite kasdieninių veiklų, kurias atliekame, ir kurios yra nors šiek tiek susijusios su loginiu ar informatiniu mąstymu, dirbant su skaitmeniniais įrenginiais skatinamas kūrybiškumas ir pan. Taigi nepamirškite ir šias kasdienines veiklas registruoti CodeWeek žemėlapyje!!!

Programavimo savaitės metu galite naudoti CodyRoby žaidimą. Žaidimo aprašymą lietuvių kalba PDF formatu galite atsisiųsti čia.

Taip pat galite naudoti internetinį žaidimą, kurį rasite adresu https://codycolor.codemooc.net ir sužaisti komandomis.

Veiklos ar renginio formatas priklauso nuo Jūsų!

Įmones, mokymo įstaigas, bibliotekas ir kitas organizacijas kviečiame rengti ir skelbti apie spalio 5–20 d. planuojamas veiklas (renginius) svetainėje https://codeweek.eu/events.

Mokyklas taip pat raginame dalyvauti iniciatyvoje CodeWeek4All – šioje kategorijoje išduodamas specialus sertifikatas, jei išpildoma bent viena žemiau pateikta sąlyga:

  • dalyvauja ne mažiau 500 mokinių
  • yra susiejama 10 veiklų
  • dalyvauja 3 šalys

Renginio metu nepamirškite suskaičiuoti dalyvių, fotografuoti ir (ar) filmuoti įkvepiančias istorijas apie programavimą.

Renginių organizatoriai (organizacijos arba lektoriai / mokytojai) po renginio bus kviečiami pateikti trumpą informaciją apie renginį, po to bus sugeneruojamas dalyvio pažymėjimas.

Programavimo savaitės metu į renginius kviečiami ne tik mokiniai ir jų mokytojai, bet ir tėvai, bibliotekininkai, verslininkai, politikai ir visi, kas užsiima programavimu.

ES programavimo savaitė – tai visuomeninė iniciatyva, vykdoma savanorių, kurie yra programavimo savaitės ambasadoriai savo šalyse ir propaguoja programavimą, skaitmeninį mąstymą ir su tuo susijusią veiklą.

Šios iniciatyvos tikslas yra parodyti, kaip žmonės gali įgyvendinti idėjas programuodami, taip pat populiarinti programavimą ir suburti motyvuotus žmones mokytis. Programavimo savaitės renginius gali organizuoti bet kas. Visi organizatoriai (mokyklos, ne pelno organizacijos, įmonės, bibliotekos, programavimo klubai ir kt.) savo renginius turėtų įtraukti į codeweek.eu žemėlapį – programavimo iniciatyvų katalogą.

Daugiau informacijos rasite šioje pateiktyje:

https://www.slideshare.net/RenataDanielien/es-programavimo-savait-2019

Daugiau informacijos apie iniciatyvą: http://codeweek.eu ir http://www.ecdl.lt/codeweek