NAUJIENOS

Kvietimas į kasmetinę tarptautinę ALTA’20 konferenciją

Maloniai kviečiame dalyvauti kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje ALTA’20 – „Pažangios mokymosi technologijos ir aplikacijos. TRUMPOS MOKYMOSI PROGRAMOS“
2020 m. gruodžio 2 d.

Konferencijos tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, Lietuvos mokslo plėtrą ir mokslinius ryšius. Konferencijos metu mokslininkai, studijų ekspertai, verslo bei valstybės ir švietimo institucijų atstovai turės galimybę pristatyti naujus metodinius, technologinius sprendimus ir aktualius nacionalinius bei tarptautinius projektus, skirtus švietimo sistemai. Šiais metais daugiausia dėmesio skirsime trumpoms mokymosi programoms.

KONFERENCIJOS TEMOS

MOKSLINIAI TYRIMAI E. ŠVIETIMO GLOBALIZACIJOS PROCESE:

  • e. švietimo politika ir strategija
  • inovatyvumas švietimo procese
  • akademinių ir verslo institucijų mokslinis bendradarbiavimas

TRUMPOS MOKYMOSI PROGRAMOS

Tai jungtinė EADTU ir NDMA kartu organizuojama sekcija.

INOVATYVIOS ŠVIETIMOTECHNOLOGIJOS:

  • Web 2.0 -naujosios IKT ir medija sprendimai
  • technologijos vaizdo paskaitųorganizavimui
  • mobiliųjų technologijų keliami iššūkiai švietimui
  • virtualios realybės technologijos švietime

E. ŠVIETIMO PARADIGMOS, MODELIAI IR METODAI

ATVIRIEJI ŠVIETIMO IŠTEKLIAI (AŠI) IR MASINIAI ATVIRIEJI INTERNETINIAI KURSAI (MAIK)

EKONOMINIAI IR VADYBINIAI E. ŠVIETIMO ASPEKTAI:

  • e. švietimo procesų valdymas bei organizavimas
  • programavimo įgūdžių skatinimas dėstytojams ir studentams
  • e. mokymosi infrastruktūra: nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai

INOVACIJOS, MOKSLAS,TECHNOLOGIJOS, VERSLAS, LYDERYSTĖ: MOTERYS IR STEAM

Įvertinus COVID-19 situaciją, informuojame kad ALTA’20 konferencijoje pranešimus bus galima skaityti ir nuotoliniu būdu(lietuvių arba anglų kalbomis).

Daugiau informacijos apie konferenciją bei registracijos formą rasite
https://ndma.lt/alta2020/

Adresas Studentų g. 48a-337, Kaunas.

Visais rūpimais klausimais susisiekite altaconference@gmail.com

Konferencijos organizatorių vardu dr.Danguolė Rutkauskienė

Tik pusė vyresnio amžiaus gyventojų turi gerus skaitmeninius įgūdžius

COVID-19 protrūkis atskleidė technologinio ir skaitmeninio raštingumo svarbą kasdieniniame gyvenime. Visgi Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikta gyventojų apklausa rodo, kad vos pusė vyresnio amžiaus gyventojų savo skaitmeninius įgūdžius vertina gerai. Analitinę apžvalgą „Senstanti Lietuvos visuomenė“ pristačiusių tyrėjų teigimu, aktualių įgūdžių stygius didina vyresnio amžiaus darbuotojų iškritimo iš darbo rinkos tikimybę.

„Pandemija išryškino skaitmeninio atotrūkio tarp vyresnio ir jaunesnio amžiaus gyventojų svarbą. Tikėtina, kad skaitmeninio raštingumo įgūdžių svarba ir toliau augs, ypač pandemijai nesitraukiant. Todėl vyresnio amžiaus gyventojai, kurių skaitmeninis raštingumas yra žemesnis negu jaunesnių gyventojų, atsiduria rizikoje susidurti su iškritimo iš darbo rinkos rizikomis“, – politikos analitikas Gintautas Jakštas.

STRATA atliktos apklausos rezultatai atskleidžia, kad „gerai“ arba „labai gerai“ savo skaitmeninį raštingumą vertina 53 proc. 50–59 m. amžiaus gyventojų, 48 proc. 60–69 m. amžiaus gyventojų ir 26 proc. 70–74 m. amžiaus gyventojų. Palyginimui, jaunesnėse amžiaus grupėse (15-49 m. amžiaus) apklaustųjų savo skaitmeninius įgūdžius vertinančių „gerai“ arba „labai gerai“ skaičius yra didesnis – viršija 70 proc. apklaustųjų.

Vyresni negu 50 metų amžiaus gyventojai taip pat prasčiau vertino savo užsienio kalbų bei mokėjimo mokytis gebėjimus. 50–69 m. amžiaus asmenys neprasčiau, nei jaunesni, vertina ir savo socialinius gebėjimus, profesinei veiklai, darbui reikalingas žinias ir gebėjimus.

G. Jakšto manymu, gyventojų senėjimo ir technologinės plėtros tendencijų suartėjimas iš esmės keičia požiūrį į darbo rinkos ateitį. „Pandemija paskatino tai, kas jau seniai artėjo. Matyt, dar prieš porą metų buvo galima įsivaizduoti, kad skaitmeniniai įgūdžiai yra pageidaujamas, tačiau nebūtinas pilnavertės integracijos visuomenėje aspektas. Visgi šiandien situacija yra kitokia, matome, kad norint pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje, švietimo ir kultūros veiklose, skaitmeninis raštingumas yra kone būtinas“, – nurodo G. Jakštas. Analitiko teigimu, šie pokyčiai reikalauja naujų politikos krypčių, skatinančių inovatyvių ir lanksčių karjeros modelių kūrimą bei sąlygas įgyti įgūdžius, užtikrinsiančius didesnį konkurencingumą darbo rinkoje.

Apžvalgos autorių teigimu, tarptautinėse ekspertų diskusijose formuojasi požiūris, jog senėjanti visuomenė susijusi ne tik su iššūkiais visuomenei, bet ir su teigiamo pokyčio galimybėmis. Pastebima, kad užsienio šalyse dėl specifinių vyresnio amžiaus gyventojų poreikių formuojasi nauja prekių ir paslaugų rinka, randasi palankios aplinkybės kurti naujus darbo rinkos modelius. Tarptautiniame kontekste šios naujos galimybės apibūdinamos „sidabrinės ekonomikos“ terminu.

„Technologijos gali sukurti įtraukią darbo ir gyvenimo aplinką bei padėti puoselėti sidabrinę ekonomiką – aplinką, kurioje vyresni žmonės klesti darbo vietoje ir gyvena produktyvų, aktyvų gyvenimą. Be to, tai taip pat reiškia naujos perspektyvos priėmimą, kai senėjanti visuomenė yra laikoma ne tik technologijų naudos gavėja, bet ir savarankiška technologinių naujovių ir ekonomikos augimo varomąja jėga“, – nurodo G. Jakštas.

Nerimą kelia vyresnio amžiaus gyventojų sveikatos būklė

STRATA parengtoje apžvalgoje nurodoma, kad šalia darbui reikalingų kompetencijų, sveikatos būklė yra kitas reikšmingą įtaką aktyvumui darbo rinkoje darantis veiksnys. Visgi vyresnio amžiaus šalies gyventojai savo sveikatos būklę vertina prastai. Tik kas trečias 50–64 ir kas dešimtas vyresnis negu 65 metų gyventojas nurodo, kad jo sveikata yra gera arba labai gera. Eurostat duomenimis, Europos Sąjungoje savo sveikatos būkle patenkintų vyresnio amžiaus gyventojų yra penkis kartus daugiau negu Lietuvoje.

„Akivaizdu, kad net ir turėdami reikiamus įgūdžius ir motyvaciją, vyresnio amžiaus gyventojai sunkiai integruosis darbo rinkoje ir išlikti produktyviais, jei jų sveikatos būklė bus prasta. Todėl galvodami apie sidabrinės ekonomikos plėtrą, turime planuoti visapusiškas priemones“, – nurodo G. Jakštas.

Analitiko teigimu, šiuo metu strateginiame lygmenyje integruoto horizontalaus valstybės požiūrio visuomenės senėjimo iššūkiams spręsti Lietuvoje stinga. „Jau netrukus senėjanti visuomenė taps vienu pagrindinių iššūkių mūsų socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, tačiau kol kas senstančios visuomenės kontekste iškylančius iššūkius sprendžiame fragmentuotai. Norėdami efektyviai spręsti problemas, iškylančias visuomenei senstant, ir pasinaudoti šios tendencijos atnešamomis galimybėmis, turime galvoti apie naują politikos kryptį, kuri visapusiškai atlieptų vyresnio amžiaus žmonių poreikius“, – nurodo STRATA analitikas.

Analitinėje apžvalgoje „Senstanti Lietuvos visuomenė“ nagrinėjama šalies visuomenės struktūra ir jos kaitos tendencijos, vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, socialinis ir ekonominis aktyvumas, integracija darbo rinkoje, kompetencijos bei dalyvavimas švietime. Analizuojama ir kontekstinė informacija: Lietuvos teisinės bazės ir strateginių dokumentų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, turinys. Apžvalga skelbiama STRATA tinklapyje paspaudus šią nuorodą.

Lietuvos jaunimas – tarp geriausius skaitmeninius įgūdžius turinčių jaunuolių Europoje

Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius.

Tarp ES narių Kroatijoje yra daugiausia jaunuolių, turinčių bazinius ir aukštesnio lygio skaitmeninius gebėjimus – 97 proc. Antrą vietą dalinasi Estija, Lietuva ir Nyderlandai (po 93 proc.), o trečioje – Graikija su 92 proc.

Mažiausiai jaunuolių, turinčių gerus skaitmeninius įgūdžius, yra Rumunijoje (56 proc.), Bulgarijoje (58 proc.), Italijoje (65 proc.), Vengrijoje (68 proc.), Latvijoje ir Liuksemburge (po 75 proc.).

„Jaunimas ne tik Lietuvoje, bet visoje ES turi geresnius skaitmeninius įgūdžius nei kitos amžiaus grupės. Lietuvos jaunuoliai ne kartą įrodė, kad yra imlūs skaitmeninėms technologijoms ir inovacijoms. Tai matėme ir Europos Komisijos atstovybės organizuotuose hakatonuose, kur Lietuvos jaunuoliai, sutelkę išradingumą, kūrybiškumą ir žinias, ieškojo novatoriškų skaitmeninių sprendimų Lietuvai ir Europai. Be to, Lietuvos jaunuoliai ir patys kuria iniciatyvas, siekdami padėti kitiems tobulinti savo gebėjimus skaitmeninėje erdvėje“, – sako Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Jaunimas pirmauja, bet kaipgi vyresnio amžiaus žmonės?

A. Pranckevičiaus nuomone, matome tik dalį paveikslo, mat skaitmeniniai įgūdžiai nėra taip paplitę likusioje visuomenės dalyje, nors internetu ir naudojasi vis daugiau lietuvių.

„Kaip esame pažymėję EK parengtoje šių metų šalies ataskaitoje, bendrai visuomenėje bazinių ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių lygis tebėra žemesnis už ES vidurkį: 44 proc. 16-74 m. gyventojų nesinaudoja skaitmenine aplinka ir neturi bazinių skaitmeninių įgūdžių. Didelė skaitmeninė atskirtis tarp tų Lietuvos interneto naudotojų, kurie internetu naudojasi labai aktyviai – naudojasi mobiliaisiais telefonais teikiamomis naujomis paslaugomis, banko paslaugomis, mobiliuoju e. parašu, atsiskaitymo už automobilių stovėjimą paslaugomis – ir 15 proc. gyventojų, kurie internetu niekada nesinaudojo“, – dėmesį atkreipia jis.

Pasak asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Loretos Križinauskienės, viena vertus, puikūs šalies jaunuolių skaitmeniniai įgūdžiai išryškina skaitmeninę atskirtį tarp skirtingo amžiaus šalies gyventojų. Kita vertus, jaunuolių žinias bei laiką galima pasitelkti mažinant minėtąją atskirtį.

„Šiuo metu mūsų vykdomo projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautai yra 14-29 metų amžiaus savanoriai, padedantys pažinti išmaniąsias technologijas ir patariantys kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę pagilinti savo jau turimus skaitmeninius įgūdžius, bet svarbiausia – bendraujant padėti įvairaus amžiaus žmonėms, pasidalinti su jais savo žiniomis ir tokiu būdu mažinti jų skaitmeninę atskirtį“, – sako L. Križinauskienė, pastebinti, kad jau dabar e. skautai suteikė per penkis tūkstančius konsultacijų IT klausimais.

Jos teigimu, norintiems tapti e. skautu būtina užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su e. skautams skirta informacija, atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą, o su juo nukeliauti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e.skauto veiklą.

EK tikslai – ne tik  gyventojų skaitmeninių  įgūdžių ugdymas

Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, skaitmenizacija yra ir visos Europos prioritetas. Tai įrodo ir EK pirmininkės Ursulos von der Leyen metinis pranešimas apie ES padėtį – jame ji kviečia visus europiečius siekti, kad ateinantys dešimt metų būtų Europos skaitmeninis dešimtmetis. EK pirmininkė savo kalboje pabrėžė būtinybę turėti bendrą skaitmeninės Europos kūrimo planą, kuriame būtų aiškiai nustatyti 2030 m. tikslai. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad neturime pamiršti laikytis aiškių principų: prisijungimo teisės ir teisės į privatumą, žodžio laisvės, laisvo duomenų judėjimo ir kibernetinio saugumo.

Be skaitmeninių įgūdžių A. Pranckevičius išskiria dar tris prioritetines sritis, į kurias šiuo metu nukrypęs visas Europos dėmesys.

„Pirmoji jų – duomenys. Europos pramonėje net 80 proc. surenkamų duomenų nėra panaudojami. Duomenų ekonomika, pavyzdžiui, įgyvendinant bendras duomenų erdves skirtingose pramonės srityse, galėtų būti stipri inovacijų ir darbo vietų kūrimo jėga. Todėl EK planuose – Europos debesija „GaiaX“, – aiškina jis.

Antra sritis yra technologijos, konkrečiau – dirbtinis intelektas. Jo teigimu, dirbtinis intelektas gali būti naudingas visos srityse – žemės ūkyje, medicininėje diagnostikoje, eismo saugume – tačiau vystant šią technologiją svarbu užtikrinti ir jos saugumą. Todėl EK siūlo sukurti saugią Europos e. tapatybę.

Trečioji – infrastruktūra. Anot A. Pranckevičiaus, net 40 proc. kaimo vietovių Europoje vis dar neturi prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, o jis ne tik suteikia nepaprastai daug galimybių, bet ir yra būtina sąlyga, norint atgaivinti kaimo vietoves, todėl būtina investuoti į ryšio plėtrą bei jo saugumą.

„Visgi Europos skaitmenizacija yra kur kas daugiau – tai mūsų kelias įgyvendinant dvejopą – ne tik skaitmeninę, bet ir ekologinę – pertvarką. Europa renkasi žaliąjį kursą ir iki 2050 m. siekia tapti klimatui neutralaus poveikio žemynu. O skaitmeniniai sprendimai – mūsų kompasas siekiant šių tikslų. Nes dabartis yra skaitmeninė, o ateitis, perfrazuojant australų aplinkosaugos aktyvistą Bob Brown, arba bus ir skaitmeninė, ir žalia, arba jos nebus visai“, – teigia EK atstovas Lietuvoje.

IT sektorius: ar talentų trūkumą išspręstų moterų atėjimas į rinką?

Užimtumo tarnybos duomenimis, karantino metu darbo neteko daugiau moterų. Negana to, pastarąjį mėnesį moterų nedarbo rodiklis pralenkė vyrų. Viena iš pagrindinių to priežasčių – dauguma moterų vis dar dirba ekonominiams nuosmukiams jautresniame paslaugų sektoriuje. Eurostato duomenimis, šioje srityje dirba 27 proc. visų darbingo amžiaus moterų Lietuvoje. Tuo tarpu technologijų sektorius krizėms yra gerokai atsparesnis, tačiau jame vis dar dominuoja vyrai.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje informacijos ir ryšių technologijų srityje dirba 25,4 proc. moterų ir 74,6 proc. vyrų.

„Iki šių metų pabaigos Lietuvoje trūks 13 tūkst. IRT srities darbuotojų, rodo „Infobalt“ duomenys. Neabejoju, kad didesnis moterų įsiliejimas į technologijų pasaulį galėtų būti šios problemos sprendimas. Rinka diktuoja vis augantį talentų poreikį, tad susirūpinti reikia jau dabar. Jeigu neruošime talentų šiandien, ateityje turėsime dar didesnį atotrūkį tarp laisvų darbo vietų šioje srityje ir žmonių, galinčių jas užimti. Toks specialistų trūkumas yra didžiulė galimybė moterims pradėti savo karjerą IT srityje“, – sako mentorystės programos „Women Go Tech“ vadovė Diana Česonytė.

Kas stabdo moteris žengti pirmąjį žingsnį?

D. Česonytės teigimu, moterys dar nedrąsiai žengia į IT sritį, nors jų susidomėjimas yra neabejotinas.

„Moterys supranta, kad tai perspektyvi sritis, tačiau dažnai joms pritrūksta susistemintų žinių, ką iš tiesų reiškia dirbti technologiniame sektoriuje, kokios ten yra profesijos, kaip pasirinkti sau labiausiai tinkamą bei nuo ko pradėti persikvalifikavimo į IT kelionę. Pirmoji priežastis, kodėl taip yra – edukacijos trūkumas. Internete informacijos yra apstu, tačiau ji nėra struktūruota ir ja sunku pasinaudoti pradedančiosioms. Tad rinkoje tiek valstybės mastu, tiek per privačias iniciatyvas vis dar trūksta sistemingo visuomenės švietimo apie technologijų sektoriaus suteikiamas karjeros galimybes. Svarbu labiau akcentuoti, kad IT sektorius neturi lyties ir kad jame yra daugiau profesijų nei vien programavimas. Antra – stereotipai, kurie atsiranda dar mokyklos suole ir vėliau daro įtaką renkantis karjerą“, – vardija pašnekovė, pridurdama, kad mergaičių susidomėjimas technologijomis ima kristi nuo šeštos klasės, mat šią sritį jos pradeda suvokti kaip labiau vyrišką.

Ji pasakoja, kad su stereotipais susiduriama ir pačioje darbo rinkoje. Pavyzdžiui, dar visai neseniai IT srities darbo skelbimai buvo rašomi kreipiantis išskirtinai į vyrišką lytį be jokios užuominos, jog pareigybė tinkama bet kam, nepriklausomai nuo lyties.

„Moteris nuo sėkmės technologijų srityje dažnai stabdo ir nepasitikėjimas savimi. Turime tokių atvejų, kai moteris yra įgijusi pakankamai įgūdžių ir žinių karjeros pradžiai IT srityje, tą liudija ir jų žinias patvirtinantys sertifikatai, tačiau dar vyrauja įsitikinimas, kad būtina papildomai mokytis, kad jos nepasiruošusios. Pastebėjome, kad moterys nedrįsta pradėti turimas žinias taikyti praktiškai, todėl jų augimui ypatingai svarbus paskatinimas, palaikymas ir buvimas bendraminčių bendruomenės dalimi“, – sako D. Česonytė.

Anot jos, pačiai IT industrijai būtų naudinga priimti moteris, nes abiejų lyčių komandos yra pranašesnės.  „Viena technologijų įmonė gamino belaides ausines. Prie šio projekto dirbo išskirtinai vyriška komanda. Pagaminus produktą ir jį testuojant paaiškėjo, kad jis absoliučiai nepritaikytas moterims: ausinių antgalis trukdė nešiojančioms auskarus. Gavusi atgalinį ryšį komanda suprato, kad produktą reikia tobulinti ir sukūrė mažesnes ausines. Funkcionalumas nenukentėjo, o produktas tapo patrauklus didesniam tikslinės auditorijos ratui“, – sėkmės pavyzdžiu dalijasi D. Česonytė.

Karščiausios profesijos rinkoje

Pasak Dianos Česonytės, tendencijos nesikeičia ir technologijų sektorius išlieka perspektyviausias. Populiariausios profesijos šiuo metu yra duomenų analitikų, testuotojų, programuotojų, robotikos, IT priežiūros specialistų, mat pagrindinė šių dienų tendencija – orientavimasis į procesų automatizaciją ir robotizaciją. Labiausiai rinkoje trūksta pažengusių IT specialistų, tačiau ir pradedantiesiems galimybių yra daug.

Technologijų pasaulis sparčiai kinta. Eurostato duomenimis, 30 proc. 2030 metais reikalingų profesijų šiandien dar neegzistuoja, tad, pašnekovės manymu, moterys turėtų stengtis šiame sektoriuje įsidarbinti jau dabar, kad pokyčius galėtų stebėti iš vidaus.

„Nors dar nemažai moterų technologijų srityje dirba mažiau techninių žinių reikalaujančiose pozicijoje, kaip antai, administratorės, žmogiškųjų išteklių specialistės, projektų valdytojos, vis dėlto džiugu matyti, jog situacija po truputį kinta. Kasmet matome, kaip 70 proc. „Women Go Tech” programos dalyvių sėkmingai įsidarbina programuotojomis, testuotojomis, duomenų analitikėmis, UX dizainerėmis, produktų vadovėmis. Pernai daugiausiai dėmesio susilaukė duomenų analitikos sritis“, – teigia mentorystės programos vadovė.

Anot D. Česonytės, norint įsitvirtinti IT sektoriuje svarbu išsiugdyti tarpdiscipliniškumą, mat IT srities profesijos persipina viena su kita, todėl reikia turėti žinių iš skirtingų disciplinų. Visa tai reikalinga tam, kad pavyktų kuo greičiau suprasti, kaip technologijos veikia, keičiasi ir tobulėja. Taip pat svarbus ir mokymasis visą gyvenimą – siekiant su technologijomis eiti koja kojon, reikia nuolat ugdyti kompetencijas ir domėtis tendencijomis, kas padeda operatyviai prisitaikyti prie nuolat vykstančių pokyčių technologijų srityje.

Autoritetų svarba ir pagalba nuo mokyklos suolo

D. Česonytės teigimu, kaskart, kai moteris įsidarbina IT srityje, ji tampa pavyzdžiu visoms, siekiančioms to paties. Dėl šios priežasties svarbu dalintis sėkmės istorijomis, kurias papasakotų pačios moterys ir savo pavyzdžiu įkvėptų kitas. Tai vienas efektyviausių būdų, skatinantis nustoti taikyti lyties kriterijų bet kokiai technologinei profesijai.

„Profesinis orientavimas ir supažindinimas su IT sritimi turėtų prasidėti dar mokyklos suole. Mokiniai turėtų matyti geruosius pavyzdžius, kad suprastų, jog profesija neturi lyties. Taip pat edukacija reikalinga ir vyresniame amžiuje, kai siekiama persikvalifikuoti – tam naudingos specialios mokyklos, kursai ar programos“, – sako ji.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ iniciatyva e. skautai prisideda tiek prie profesinio jaunimo orientavimo, tiek prie visų šalies gyventojų skaitmeninio švietimo. E. skautai yra 14-29 metų amžiaus savanoriai, mokantys senjorus informacinių technologijų gudrybių. Tokių kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu.

„E. skautais tapę jaunuoliai ne tik turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms bei mažinti jų skaitmeninę atskirtį, bet ir pagilinti savo jau turimas žinias apie informacines technologijas. Projekto metu pastebėjome, kad nemaža dalis e. skautų šią veiklą renkasi norėdami savo ateitį sieti su IT sritimi arba atranda potraukį šiai sričiai savanoriaudami. Ypatingai džiaugiamės, kai šia kryptimi pasuka jaunos merginos, kurios gali iš esmės pakeisti IT industrijos veidą“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis, skaičiuojantis, kad jau dabar e. skautai suteikė beveik penkis tūkstančius konsultacijų IT klausimais.

Pasak A. Ruseckio, tapti e. skautu – itin paprasta. Tereikia užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su ten esančia informacija apie e. skautų veiklą, atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą, o su juo nukeliauti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e. skauto veiklą.

Per 2020 metų II ketvirtį RRT gavo 284 pranešimus apie draudžiamą interneto turinį, toliau auga pagalbos socialinių tinklų naudotojams poreikis

Per 2020 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 284 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą. Palyginti su 2019 m. II ketv. (gauti 173 pranešimai), pranešimų skaičius padidėjo 64 proc. Po atlikto tyrimo tolesnių veiksmų imtasi 137 atvejais:

39 pranešimai apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus persiųsti kitų šalių karštosioms linijoms tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms.

40 pranešimų persiųsta įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams su NTD (angl. Notice and Take Down) žyma apie jų svetainėse ar tinkluose esantį neteisėtą interneto turinį, siekiant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas.

45 pranešimai persiųsti tolesniam tyrimui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Įtariama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija.

13 pranešimų persiųsta tolesniam tyrimui Policijos departamentui. Įtariamas neteisėtas turinys Lietuvos tarnybinėse stotyse.

Dėl kitų pranešimų nesiimta tolesnių veiksmų, kadangi juose buvo pranešta apie turinį, kuris nebuvo žalingas ar neteisėtas pagal Lietuvos teisės aktus arba kuris buvo paskelbtas  užsienio šalių, kuriose toks turinys nėra laikomas neteisėtu, tarnybinėse stotyse, arba buvo nepasiekiamas (pvz., apsaugotas slaptažodžiu, skelbiamas privačiose uždarose grupėse ir pan.) ar nerastas (turinys pašalintas arba nuoroda nebeaktyvi).

Taip pat RRT specialistai suteikė 156 konsultacijas socialinių tinklų naudotojams dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės ar žalingos informacijos pašalinimo, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, tinkamų saugumo ir privatumo parinkčių nustatymo socialiniuose tinkluose. Palyginti su 2019 m. II ketv. (suteikta 89 konsultacijų), konsultacijų skaičius išaugo 75 proc. 

RRT primena, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, sužinoję apie viešų patyčių kibernetinėje erdvėje atvejį, smurtaujančio bei smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti RRT. 2020 m. II ketv. RRT gavo 36 pranešimus apie patyčias kibernetinėje erdvėje. 16 atvejų informacija pasitvirtino ir buvo imtasi atitinkamų veiksmų.

Visi interneto vartotojai apie neteisėtą (draudžiamą skelbti) ar žalingą (neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį) turinį skatinami pranešti interneto karštąją linija „Švarus internetas“, kurios adresas yra https://svarusinternetas.lt/. Pranešimus galima teikti ir anonimiškai.

Kaip pranešti apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį internete bei kokia tolesnė gautų pranešimų tyrimo eiga, galite pamatyti šiame vaizdo klipe: https://www.youtube.com/watch?v=TXRBMU4sfOk. Daugiau informacijos apie saugų ir atsakingą elgesį internete rasite interneto svetainėse www.draugiskasinternetas.lt ir www.esaugumas.lt.

Apie interneto karštąją liniją „Švarus internetas“

RRT interneto karštosios linijos veikla Lietuvoje vykdoma nuo 2007 m. pagal Europos Komisijos finansuojamą „Saugesnio interneto“ projektą. Projekto „Saugesnis internetas“ konsorciumo partneriai – Nacionalinė švietimo agentūra, RRT, asociacija „Langas į ateitį“ ir VšĮ „Vaikų linija“. Konsorciumas kartu su viešojo ir privačiojo sektoriaus partneriais įgyvendina įvairias visuomenės skatinimo atsakingai elgtis internete iniciatyvas ir vykdo neteisėto bei žalingo turinio elektroninėje erdvėje prevenciją. Šiuo metu 43 pasaulio šalyse veikia 47 interneto karštosios linijos, kurias jungia tarptautinė INHOPE asociacija. RRT interneto karštoji linija yra INHOPE narė nuo 2008 m.

„DIGITAL LITHUANIA ACADEMY”

Koks buvo pagrindinis projekto tikslas?

Pasiūlyti viešojo sektoriaus darbuotojams platformą, kurioje jie galėtų pasitikrinti ir lavinti savo skaitmeninius įgūdžius. Šios kompetencijos yra ypač svarbios, kai reikia sukurti ir piliečiams pasiūlyti aukštos kokybės skaitmenines paslaugas (ypatingai svarbias COVID-19 pandemijos metu).

Kodėl reikia tokios platformos?

  • Tarptautiniame Viešojo Sektoriaus Efektyvumo reitinge (InCiSE, 2019) pagal viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijas Lietuva užima 36 iš 38 vietą tarp EBPO valstybių.
  • 68% mūsų atliktos apklausos respondentų, kurioje dalyvavo 255 viešojo sektoriaus darbuotojai dirbantys šalies ministerijose, teigė neturintys galimybės tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius darbe arba nežinantys, jog tokia galimybė yra.
  • Mūsų atlikto interviu ciklo metu didelė dalis apklaustų žmogiškųjų išteklių valdymo specialistų teigė, kad: dauguma įstaigų neinvestuoja pakankamai pinigų į darbuotojų kompetencijas, dažna politinė kaita trukdo strategiškam įgūdžių lavinimui, o už kompetencijas atsakingų žmogiškųjų išteklių trūkumas organizacijose trukdo ugdyti reikiamas kompetencijas Lietuvos ministerijose.
  • Tiek interviu ciklo metu, tiek apskritojo stalo diskusijoje, vieno langelio principu veikianti „Digital Lithuania Academy“ platforma buvo pristatyta viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus atstovams. Visi vieningai sutiko, jog interaktyvi ir nesudėtingai naudojama virtuali platforma galėtų būti ta vieta, kur galima pasitikrinti ir lavinti skaitmeninius įgūdžius. Į Šią platformą taip pat galima įtraukti katalogą, kuriame viešojo sektoriaus įstaigos galėtų rasti informaciją apie įmones, teikiančias jų darbuotojams reikalingus mokymus.

Kas buvo pasiekta projekto metu?

  • Išanalizuota esama viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeninių įgūdžių situacija atsižvelgiant į tarptautinius reitingus, vietinių agentūrų ataskaitas, bei atliekant apklausą, kurioje dalyvavo ir savo įgūdžius įvertino beveik 10% visų ministerijų darbuotojų.
  • Surinkta ir apibendrinta informacija apie gerąsias užsienio praktikas, kurios yra naudojamos ugdant viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeninius įgūdžius ir prisijaukinant skaitmenizaciją. Apžvelgtos šios iniciatyvos: Jungtinės Karalystės GDS (Government Digital Service), Estijos e-Estonia, Singapūro „Smart Nation Singapore“ strategija ir Danijos Agency for Digitization.
  • Atliktas interviu ciklas su 7 iš 14 LR ministerijų atstovais stengiantis suprasti viešojo sektoriaus darbuotojams skirtų mokymų organizavimo praktiką.
  • Sukurtas teorinis „Digital Lithuania Academy“ platformos modelis ir prototipas, kurie buvo pristatyti ir išbandyti apskritojo stalo diskusijos metu su viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių atstovais.
  • Užmegztos partnerystės su vyriausybinėmis institucijomis, tokiomis kaip Informacijos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinė skaitmeninė koalicija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, GovTech Lab Lithuania, Microsoft Lietuva, asociacija „Langas į Ateitį“, Talentator ir kitais.
  • Suorganizuoti du informacinių-mokomųjų renginių ciklai Lietuvos viešojo sektoriaus atstovams – „Digital Lithuania Academy forumai“ ir „Digital Lunch&Learn: Public sector edition“. Šiuose renginiuose pristatytos įvairios skaitmeninės tendencijos ir kompetencijos, reikalingos pažangiam viešajam sektoriui.

Senjorai grįžta į mokymus: žinias gilina skaitmeninio raštingumo klasėse internete

Internetu vykstančiose skaitmeninio raštingumo klasėse gausu noriai besimokančių mokinių. Prieš savaitę prasidėjusiose nemokamose virtualiose pamokose savo skaitmenines žinias jau pagilino daugiau kaip 300 žmonių, daugiausia – vyresnio ar pensinio amžiaus.

Iliustracija pixabay.com

Aktyviausi pirmųjų mokymų dalyviai – Ukmergės ir Rokiškio rajonų bei Šiaulių miesto savivaldybių gyventojai, taip pat Vilniaus, Kauno, Pagėgių, Alytaus ir Ignalinos rajonų savivaldybių gyventojai.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovės Jurgitos Vasilavičiūtės-Garunkštienės teigimu, iki karantino skaitmeninio raštingumo mokymai vyresnio amžiaus gyventojams vyko šalies bibliotekose, juose jau dalyvavo beveik 50 tūkst. žmonių.

„Dėl karantino šiuos mokymus teko laikinai sustabdyti, tačiau nenorėjome, kad taip aktyviai į juos įsitraukę žmonės liktų be veiklos. Todėl mokymus perkėlėme į internetą, kad visi norintys ir turintys bent šiek tiek skaitmeninių žinių turėtų galimybę nesustoti ir toliau nemokamai tobulinti savo įgūdžius, tik kitu būdu – skaitmeninio raštingumo klasėse internete“, – sako J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Džiugina galimybė virtualiai keliauti

Jūratė Adamonienė iš Kauno per radiją išgirdusi apie skaitmeninio raštingumo klases nedvejodama užsiregistravo į mokymus ir jau dalyvavo keliose nuotolinėse pamokose bei neketina sustoti. Moteris save vadina pažengusia interneto vartotoja, nes jau seniai ir aktyviai naudojasi e. bankininkystės paslaugomis, elektroniniu paštu, internetu, o atsiradus progai stengiasi dar labiau pažinti virtualią erdvę.

Ponia Jūratė sako, kad jai svarbu ne tiek konkreti nuotolinių mokymų tema, kiek galimybė plėsti akiratį, gilinti žinias ir įgūdžius. „Reikia visada skirti bent dalį savo laiko tobulėjimui, o ypač šiuo metu, kai esame raginami be priežasties iš namų niekur neiti ir dienų dienas sėdime tarp keturių sienų. Mokymų metu išmokau geriau naudotis „Youtube“ platforma, taip pat virtualiai apsilankiau keliuose muziejuose, sužinojau, kur internete galima rasti tiesiogiai transliuojamus koncertus, todėl laiką namuose galiu leisti kur kas turiningiau“, – pasakoja moteris.

Ji juokauja, kad vyresnė karta yra ta, kuri ko jau ko, o klausimų turės visada, ir giria lektorius, kurie aiškiai, nuosekliai pateikia informaciją ir kantriai atsako į visus dalyvių klausimus. Anot senjorės, nuotoliniuose mokymuose ji dalyvavo pirmą kartą, tačiau neturėjo nei problemų jungiantis prie sistemos, nei baimės, kad gali kas nors nepavykti. „Dėstytoja paaiškino, kaip galima bendrinti kompiuterio ekraną, kad ji matytų tą patį, ką mato kursų dalyvis, todėl jei tik kas buvo neaišku, visada iš karto gaudavome patarimų, surasdavome vieni kitų klaidas“, ­– įspūdžiais dalinasi ponia Jūratė.

Proga ne tik pasimokyti, bet ir susidraugauti

Viena iš skaitmeninio raštingumo klasių mokytojų, Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Jurgita Mačiulienė sako, kad nuotoliniai mokymai malonia staigmena tapo ne tik dalyviams, bet ir lektoriams. „Nuo pat pirmų akimirkų dingo nuogąstavimai, kad gali apvilti technika ar mokiniai nesusidoros su užduotimis. Prisipažinsiu, kad iš pradžių buvo neramu, ar bus grįžtamasis ryšys, ar žmonės supras, kaip veikia nuotolinio mokymosi platforma, ar sugebės įsisavinti dėstomą medžiagą, bet iš tikrųjų viskas vyksta geriau nei tikėjomės“, – džiaugiasi lektorė.

Šiuos mokymus renkasi įvairaus amžiaus dalyviai. Grupėje būna apie 10 žmonių, didžioji dalis – moterys. J. Mačiulienė juokauja, kad vyrai ne tokie aktyvūs, dalyvauja tada, kai juos kas nors įkalba, pavyzdžiui, žmonos.

Skaitmeninio raštingumo klasėse vykstančių pamokų dalyviai iš pradžių trumpai supažindinami su teorine medžiaga, vėliau jie atlieka daug įvairių praktinių užduočių, nes, pasak lektorės, šių mokymų tikslas – įgyti konkrečius praktinius įgūdžius, kuriais žmonės iš karto galėtų naudotis.

Temos siūlomos pačios įvairiausios: nuo laiko planavimo, savo laisvalaikio organizavimo internetu, pirkimo elektroninėse parduotuvėse, skaidrių kūrimo ir demonstravimo iki VMI, Sodros ar kitų viešųjų paslaugų naudojimo.

J. Mačiulienė teigia atsižvelgianti į dalyvių pageidavimus ir daugiau dėmesio skirianti toms temoms, kurios jiems aktualiausios. „Vyresni žmonės labai pasiilgę bendravimo, todėl populiariausios visos su bendravimo galimybių praplėtimu susijusios temos – elektroninis paštas, socialiniai tinklai, internetinių pokalbių platformos. Kuo toliau, tuo labiau žmones domina apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse, vis daugiau senjorų atranda nuotolinio renginių lankymo malonumą“, – vardija lektorė.

Yra ir tokių žmonių, kurie kursuose pirmiausia dalyvauja todėl, kad galėtų pabendrauti, užmegzti naujų pažinčių, o naujos žinios jiems – antrinis tikslas. Anot mokymų lektorės, iki karantino bibliotekose vykusių gyvų mokymų metu yra buvę, jog mokantis skaitmeninio raštingumo užsimezgusi pažintis baigėsi ne tik papildytu žinių bagažu, bet ir vestuvėmis. Skaitmeninio raštingumo klasėse susiformavusi dalyvių grupė gali dalyvauti visame pamokų cikle, ir iš tiesų po keleto virtualių susitikimų žmonės tampa artimesni, laukia kitų pasimatymų, nebenori skirstytis, o pažintis puoselėja ir pasibaigus mokymams.

Nuotoliniai mokymai populiarumo nepraras

Pasak projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovės J. Vasilavičiūtės-Garunkštienės, nemokamose skaitmeninio raštingumo klasėse gali dalyvauti visi norintys ir turintys skaitmeninį įrenginį, interneto ryšį  ir elektroninį paštą. Nuotolinių mokymų temos skelbiamos svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia tereikia užsiregistruoti ir laukti žinios apie virtualių pamokų pradžią.

Visi užsiregistravę gauna instrukciją, kaip prisijungti prie naujo tipo mokymų. „Iš dalyvių atsiliepimų matome, kad šie mokymai jiems suteikė daugiau drąsos imtis naujų su virtualia erdve susijusių dalykų. Tikime, kad įgyti praktiniai įgūdžiai padės aktyviau naudotis kuo įvairesnėmis interneto ir skaitmeninių įrenginių teikiamomis galimybėmis“, – sako J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Pasak lektorės J. Mačiulienės, gali būti, kad nuotolinių mokymų poreikis išliks ir po karantino, nes tokia mokymosi forma turi savų privalumų. „Kursuose, kuriuos aš vedu būdama Ukmergėje, yra lankytojų iš Kauno ir Klaipėdos. Šie žmonės tikrai nevažiuotų į Ukmergę mokytis, jei kursai vyktų gyvai. Nuotoliniai mokymai sumažina atstumus ir leidžia virtualiai sudalyvauti žmonėms net ir iš atokiausių šalies kampelių. Dar vienas aspektas – vyresnio amžiaus žmonėms paprasčiau dirbti savo namų aplinkoje, su pažįstamu, nuosavu kompiuteriu. Kiti gal turi bėdų su sveikata, kurios apriboja galimybes lankyti gyvus mokymus, o nuotoliniai jiems tampa išeitimi ir langu į įdomų bei naudingą virtualų pasaulį“, – pastebėjimais dalinasi specialistė.

RRT teikia išaiškinimus apie 5G

2020 m. balandžio 27  d., Vilnius. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), reaguodama į pastaruoju metu stebimas visuomenės reakcijas ir plintančią dezinformaciją 5G ryšio tema, teikia išaiškinimus dėl šios technologijos ypatybių ir esminių veikimo principų. Susirūpinimą dėl skleidžiamos klaidingos informacijos apie 5G poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir sąsajas su COVID-19 išreiškia ir Europos Komisija, ir kitų Europos Sąjungos šalių nacionalinės ryšių reguliavimo institucijos. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje galioja aukščiausi pasaulyje vartotojų apsaugos standartai, visuomenės sveikatos apsaugai bei piliečių saugumui teikiama pirmenybė ir kad tokie patys aukščiausi saugumo standartai taikomi ir naujai e. ryšių technologijos kartai.

Ką reikia žinoti apie 5G

  • 5G – tai šiuo metu visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa, tais pačiais radijo bangų sklidimo principais pagrįstas ryšys. Pavadinimas 5G reiškia „penktoji mobiliojo ryšio karta“. Nėra jokių skirtumų tarp 3G, 4G ir 5G technologijų elektromagnetinio lauko poveikio. 3G ir 4G ryšį  jau daug metų (3G nuo 2001 m., o 4G nuo 2011 m.) kasdien naudojame balso ir duomenų perdavimui. 5G nėra išskirtinė technologija, tai tos pačios 4G technologijos standarto naujesnė  versija, kuri savo techniniais sprendimais užtikrina didesnę duomenų perdavimo spartą, mažesnę signalo perdavimo delsą ir galimybes aptarnauti daugiau naudotojų vienu metu. Tai suteikia galimybę nuotoliniu būdu teikti daugiau pažangių paslaugų ir sprendimų įvairiose srityse, tokiose kaip  sveikatos priežiūra, energetika, transportas ar švietimas.
  • Numatoma, kad 5G (ir būsimi 6G) radijo ryšio tinklai, ypač veiksiantys aukštesnėse radijo dažnių juostose, naudos daug mažesnės galios stotis su išmaniosiomis antenomis, kurios užtikrins daug geresnę aprėptį ir didesnę ryšio spartą, lyginant su dabartinėmis sistemomis. Svarbus vaidmuo numatomas ir mažos aprėpties stotims, kurios bus mažiau matomos ir skleis mažesnę elektromagnetinę spinduliuotę. Jos iš esmės panašios į mums gerai pažįstamus, plačiai namuose, įstaigose, biuruose, viešosiose erdvėse naudojamus „WiFi“ įrenginius.
  • Jokio ryšio tarp 5G ir COVID-19 nėra. Neseniai paskelbtame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime nurodoma: „Virusai negali keliauti radijo bangomis/mobiliaisiais tinklais. COVID-19 plinta per kvėpavimo takų lašeliais, kai užkrėstas asmuo kosėja, čiaudi ar kalba. Žmonės taip pat gali užsikrėsti liesdami užterštą paviršių, o tada akis, burną ar nosį. COVID-19 plinta daugelyje šalių, kurios neturi 5G mobiliųjų tinklų.“ 5G yra naujos kartos mobiliojo tinklo technologija, perduodama nejonizuojančiomis radijo bangomis, todėl neįmanoma, kad ji virusui darytų kokį nors poveikį.
  • Elektromagnetinių bangų poveikis. Dabartinės mokslinės žinios, viešai skelbiamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), rodo, kad nors šioje srityje jau atlikta ir toliau vykdoma itin daug mokslinių tyrimų, esami moksliniai įrodymai nepatvirtina, kad žemo lygio elektromagnetiniai laukai (tokie, kokie sklinda iš radijo ir televizijos stočių, mobiliojo ryšio bazinių stočių ir pan.) galėtų sukelti kokias nors pasekmes žmogaus sveikatai. ES nustatytos griežtos elektromagnetinių laukų ribos, vadovaujantis Tarptautinės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) [1]  gairėmis. Lietuvoje nustatytos elektromagnetinės spinduliuotės normos atitinka europines. Be to, bet kokiai radijo įrangai, naudojamai ES, keliami aukščiausi sveikatos apsaugos ir saugumo reikalavimai, aprašyti suderintuose ir visose valstybėse narėse taikomuose standartuose.
  • Lietuvoje atsakingai vykdomas 5G diegimo procesas. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, vykdo Europos Komisijos sprendimus dėl šios technologijos plėtros. RRT šiame diegimo procese atsakinga už radijo dažnių paruošimą ir jų perdavimą paslaugas ketinantiems teikti operatoriams. Šiuo metu RRT rengiasi aukciono procedūroms, kurių metu bus suteikiama teisė naudoti radijo dažnius ir kurį skelbti numatoma 2020 m. pabaigoje, tačiau, kaip ir ankstesnių aukcionų atveju, skiriant dažnius nėra nustatoma, kokia technologija turi būti diegiama: dažnius gavę operatoriai juos gali naudoti tiek jau esamoms 4G, tiek naujoms 5G technologijoms vystyti, atsižvelgdami į paslaugų naudotojų poreikius. RRT primena, kad Lietuvoje 2018 metų gruodį buvo atlikti pirmieji nekomerciniai 5G bandymai, bet šiuo metu neveikia nė viena 5G stotis, operatoriai dar tik rengiasi perėjimui prie naujos, spartesnės technologijos.
  • Draudžiama skelbti informacija. Kaip rodo ir kitų šalių patirtis, socialinėje žiniasklaidoje bandoma platinti pranešimus, susiejančius 5G su koronaviruso protrūkiu, kuriais siekiama kelti sumaištį bei neramumus šiuo ir taip sudėtingu visuomenei laikotarpiu. RRT, vykdydama interneto karštosios linijos „Švarus internetas“ funkcijas, stebėdama kitų šalių patirtį, kuomet skatinama niokoti „5G bokštus“, bei matydama informaciją, platinamą tam tikrose Lietuvos socialinių tinklų grupėse 5G tema, primena, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsniu, draudžiama skelbti informaciją, kurstančią neapykantą ir smurtą. Apie pastebėtą neteisėtą turinį galima pranešti https://svarusinternetas.lt/.

[1] ICNIRP yra nepriklausoma ne pelno siekianti mokslinė organizacija, įsikūrusi Vokietijoje, kurią 1992 m. įkūrė Tarptautinė radiacinės saugos asociacija (IRPA) ir kuri specializuojasi apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės srityje. Grupę pripažįsta ir remia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Kaip pristatė ICNIRP, ICNIRP išteklius sudaro subsidijos iš nacionalinių ir tarptautinių viešųjų institucijų, tokių kaip Vokietijos federalinė aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerija (BMU), iš Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos („EOSI“). 2014–2020 m. ir iš IRPA, gautos susitikimams ar seminarams organizuoti, ir iš privačių asmenų ir įmonių, niekaip nesusijusių su nejonizuojančiosios spinduliuotės sritimi, nurodyta ICNIRP rėmėjų ataskaitoje, ICNIRP reikalauja, kad paramos skyrėjai neturėtų jokių interesų, o jos nariai negali būti įdarbinti šioje pramonėje, privalo laikytis ICNIRP nepriklausomybės politikos ir viešai deklaruoti savo asmeninius interesus. ICNIRP metinė finansinė ataskaita skelbiama internete https://www.icnirp.org/en/about-icnirp/funding-governance/index.html

 

Kritinis mąstymas – vienas iš ginklų prieš socialinę inžineriją, sukčius ir paniką

Skaitmeniniai įgūdžiai šių laikų pasaulyje įgauna vis didesnę svarbą – tai patvirtina ir Europos įgūdžių darbotvarkė (angl. the New Skills Agenda), kurioje pirmą kartą skaitmeniniams įgūdžiams priskiriama tokia pati svarba, kaip skaitymui ir skaičiavimui. Tačiau Europos gyventojams šių įgūdžių vis dar trūksta – tai dar labiau išryškėjo ir koronaviruso sukeltos krizės metu, kai skaitmeninėje erdvėje per visą pasaulį nusirito panikos banga.

Remiantis Europos Komisijos parengta Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso ataskaita, 17 proc. Europos Sąjungos gyventojų išvis neturi skaitmeninių įgūdžių, kai Lietuvoje tokių gyventojų yra 23 proc.

„Supratimas apie skaitmeninių įgūdžių svarbą auga ne tik politiniame kontekste, bet ir visuomenėje. Kuo toliau, tuo labiau žmonės supranta, kad skaitmeniniai įgūdžiai yra naudingi tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Tačiau dar nemažai Lietuvos bei visos Europos gyventojų įgūdžių neturi arba jų turi nepakankamai – siekiame, kad ši statistika pasikeistų. Manau, kad po koronaviruso sukeltos krizės dar labiau įvertinsime skaitmeninio raštingumo svarbą tiek kiekvienam gyventojui, tiek visai valstybei, nes pamatėme, kokie šių įgūdžių stokojantys žmonės yra pažeidžiami“, – sako skaitmeninio raštingumo kuratorė Lietuvoje dr. Renata Danielienė.

Žmonės pervertina savo gebėjimus

Paradoksalu, bet tyrimai rodo, kad žmonėms labai sudėtinga įvertinti savo tikrąjį skaitmeninių įgūdžių lygį. Pasak pašnekovės, jie labai dažnai mano, kad mokėdami pasitiktini el. paštą arba sukurti paprasčiausią lentelę Excel programoje, jie jau turi visus reikalingus įgūdžius.

Tai atskleidžia ir 2018 metais ECDL Fondo atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa Austrijoje. Ji parodė, kad 94 proc. respondentų vertino savo bendruosius skaitmeninius įgūdžius intervale nuo „vidutiniškai“ iki „labai gerai“, tačiau vos 39 proc. įvykdė praktines užduotis teisingai.

Skirtingos kartos – skirtingas įgūdžių lygis

Įprastai manoma, kad senjorai stokoja, o jaunuoliai turi visus reikiamus skaitmeninius įgūdžius, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. „Skaitmeninė karta turi labai gerus įgūdžius laisvalaikiui, pavyzdžiui, moka naudotis socialiniais tinklais, atlikti paiešką, naudotis įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis, mėgsta ieškoti sprendimų bandymo metodais ir pan. Bet kai kalbame apie profesionalius skaitmeninius įgūdžius, reikalingus efektyviau atlikti darbą, tada ima ryškėti problema, kad tokių įgūdžių tikrai trūksta“, – teigia Lietuvos skaitmeninė kuratorė.

Pasak R. Danielienės, vyresnioji karta yra linkusi manyti, jog naudotis skaitmeniniais įrenginiais yra pernelyg sunku. Senjorai taip pat dažnai bijo arba nedrįsta prašyti pagalbos, tačiau pašnekovė įsitikinusi, kad kartais pakanka tik parodyti skaitmeninės erdvės galimybes, jog pamatytum jų akyse užsidegimą toliau mokytis.

Galimybę įgyti tinkamų skaitmeninių įgūdžių ir lavinti savo kritinį mąstymą suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Kiekvienas savarankiškai savo žinias gali pagilinti pasirinkęs labiausiai patinkančią mokymosi programą internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia pateikta teorinė ir praktinė medžiaga tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems interneto ir technologijų naudotojams. Pasibaigus karantinui gyventojai bus kviečiami vėl sugrįžti į mokymus šalies bibliotekose.

Kritinis mąstymas neatsiejamas nuo skaitmeninių įgūdžių

Nepaisant interneto vartotojų amžiaus, svarbiausia skaitmeninėje erdvėje yra saugumas – su internete kylančiomis grėsmėmis galima kovoti pasitelkus kritinį mąstymą. Anot R. Danielienės, žmonės turėtų kritiškai vertinti internete platinamą ir teikiamą informaciją, nes ši yra sunkiai kontroliuojama. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai įvairiausio pobūdžio klaidinanti informacija, taip pat ir apie koronavirusą, nevaldomai sklinda socialiniuose tinkluose.

Jos įsitikinimu, kritinis mąstymas ir žinojimas kuo įvairesnių būdų, kaip piktavaliai gali panaudoti technologijas, yra vienas iš pagrindinių ginklų kovojant su socialine inžinerija bei sukčiais, kurie dažniausiai siekia išgauti asmens duomenis bei pasipelnyti.

„Jie gali atsiųsti el. laišką žadėdami, kad gausite finansinę naudą, galėsite pigiai įsigyti prekių ar pan. Tokiuose laiškuose dažnai būna nuoroda, kurią reikia paspausti bei pateikti savo asmeninius duomenis. Žmonės, gavę tokio tipo žinutes, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kas yra siuntėjas, ar laiškas parašytas taisyklinga kalba, kas yra kontaktinis asmuo, kur veda laiške pateikta nuoroda, bei tai įvertinę tinkamai reaguoti. Sukčiai gali prašyti jūsų socialinio tinklo paskyroje pasidalinti tam tikra žinia ir už tai laimėti prizą, bet su sąlyga, jei vėlgi pateiksite savo asmeninius ar kreditinės kortelės duomenis. Žmonės, apakinti galimo laimėjimo, dažnai nė nesusimąsto, kaip patenka į sukčių rankas, pateikia asmeninę informaciją bei gali patirti finansinių nuostolių. Tai tik pora socialinės inžinerijos ir „fišingo“ pavyzdžių“, – pasakoja R. Danielienė.

Skaitmeninis saugumas – šių laikų iššūkis

Skaitmeninis saugumas, pasak skaitmeninio raštingumo kuratorės, yra pagrindinis šių laikų iššūkis dėl to, kad viskas keliasi į skaitmeninę erdvę. Vis plačiau naudojamos naujos technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, finansų technologijos, blokų grandinės ir pan. Pašnekovė įsitikinusi, kad tai reikalauja tiek žmonių kritinio mąstymo, tiek ir valstybinio lygio sprendimų, kurie užtikrintų kibernetinį vartotojų saugumą.

„Norėčiau palinkėti domėtis naujovėmis, kad technologijos suteiktų naujų galimybių, ir kartais atnaujinti savo skaitmenines žinias bei įgūdžius. Lietuvoje vyksta nemažai įvairių nemokamų renginių ir iniciatyvų. Viena jų – šiuo metu vykstanti Skaitmeninė savaitė, kurios metu bus tiesiogiai transliuojamos edukacinės diskusijos“, – rekomenduoja R. Danielienė.

Kovo 23–29 d. Lietuvoje ir visoje Europoje vyksta Skaitmeninė savaitė. Jos tikslas – atkreipti gyventojų dėmesį į skaitmeninių įgūdžių svarbą tiek darbe, tiek kasdieniame gyvenime. Šių metų Skaitmeninėje savaitėje ypatingas dėmesys bus skiriamas kritinio mąstymo ugdymui. Projektas „Prisijungusi Lietuva“ prisideda prie Skaitmeninės savaitės ir kviečia internetu besinaudojančius žmones stebėti tiesiogines diskusijų transliacijas apie kritinį mąstymą. Taip pat nuotoliniu būdu, užsukus į www.prisijungusi.lt, galima mokytis ir gilinti savo turimas žinias, renkantis iš įvairių medijų raštingumo ir saugaus elgesio internete temų.