NAUJIENOS

Kritinis mąstymas – vienas iš ginklų prieš socialinę inžineriją, sukčius ir paniką

Skaitmeniniai įgūdžiai šių laikų pasaulyje įgauna vis didesnę svarbą – tai patvirtina ir Europos įgūdžių darbotvarkė (angl. the New Skills Agenda), kurioje pirmą kartą skaitmeniniams įgūdžiams priskiriama tokia pati svarba, kaip skaitymui ir skaičiavimui. Tačiau Europos gyventojams šių įgūdžių vis dar trūksta – tai dar labiau išryškėjo ir koronaviruso sukeltos krizės metu, kai skaitmeninėje erdvėje per visą pasaulį nusirito panikos banga.

Remiantis Europos Komisijos parengta Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso ataskaita, 17 proc. Europos Sąjungos gyventojų išvis neturi skaitmeninių įgūdžių, kai Lietuvoje tokių gyventojų yra 23 proc.

„Supratimas apie skaitmeninių įgūdžių svarbą auga ne tik politiniame kontekste, bet ir visuomenėje. Kuo toliau, tuo labiau žmonės supranta, kad skaitmeniniai įgūdžiai yra naudingi tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Tačiau dar nemažai Lietuvos bei visos Europos gyventojų įgūdžių neturi arba jų turi nepakankamai – siekiame, kad ši statistika pasikeistų. Manau, kad po koronaviruso sukeltos krizės dar labiau įvertinsime skaitmeninio raštingumo svarbą tiek kiekvienam gyventojui, tiek visai valstybei, nes pamatėme, kokie šių įgūdžių stokojantys žmonės yra pažeidžiami“, – sako skaitmeninio raštingumo kuratorė Lietuvoje dr. Renata Danielienė.

Žmonės pervertina savo gebėjimus

Paradoksalu, bet tyrimai rodo, kad žmonėms labai sudėtinga įvertinti savo tikrąjį skaitmeninių įgūdžių lygį. Pasak pašnekovės, jie labai dažnai mano, kad mokėdami pasitiktini el. paštą arba sukurti paprasčiausią lentelę Excel programoje, jie jau turi visus reikalingus įgūdžius.

Tai atskleidžia ir 2018 metais ECDL Fondo atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa Austrijoje. Ji parodė, kad 94 proc. respondentų vertino savo bendruosius skaitmeninius įgūdžius intervale nuo „vidutiniškai“ iki „labai gerai“, tačiau vos 39 proc. įvykdė praktines užduotis teisingai.

Skirtingos kartos – skirtingas įgūdžių lygis

Įprastai manoma, kad senjorai stokoja, o jaunuoliai turi visus reikiamus skaitmeninius įgūdžius, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. „Skaitmeninė karta turi labai gerus įgūdžius laisvalaikiui, pavyzdžiui, moka naudotis socialiniais tinklais, atlikti paiešką, naudotis įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis, mėgsta ieškoti sprendimų bandymo metodais ir pan. Bet kai kalbame apie profesionalius skaitmeninius įgūdžius, reikalingus efektyviau atlikti darbą, tada ima ryškėti problema, kad tokių įgūdžių tikrai trūksta“, – teigia Lietuvos skaitmeninė kuratorė.

Pasak R. Danielienės, vyresnioji karta yra linkusi manyti, jog naudotis skaitmeniniais įrenginiais yra pernelyg sunku. Senjorai taip pat dažnai bijo arba nedrįsta prašyti pagalbos, tačiau pašnekovė įsitikinusi, kad kartais pakanka tik parodyti skaitmeninės erdvės galimybes, jog pamatytum jų akyse užsidegimą toliau mokytis.

Galimybę įgyti tinkamų skaitmeninių įgūdžių ir lavinti savo kritinį mąstymą suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Kiekvienas savarankiškai savo žinias gali pagilinti pasirinkęs labiausiai patinkančią mokymosi programą internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia pateikta teorinė ir praktinė medžiaga tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems interneto ir technologijų naudotojams. Pasibaigus karantinui gyventojai bus kviečiami vėl sugrįžti į mokymus šalies bibliotekose.

Kritinis mąstymas neatsiejamas nuo skaitmeninių įgūdžių

Nepaisant interneto vartotojų amžiaus, svarbiausia skaitmeninėje erdvėje yra saugumas – su internete kylančiomis grėsmėmis galima kovoti pasitelkus kritinį mąstymą. Anot R. Danielienės, žmonės turėtų kritiškai vertinti internete platinamą ir teikiamą informaciją, nes ši yra sunkiai kontroliuojama. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai įvairiausio pobūdžio klaidinanti informacija, taip pat ir apie koronavirusą, nevaldomai sklinda socialiniuose tinkluose.

Jos įsitikinimu, kritinis mąstymas ir žinojimas kuo įvairesnių būdų, kaip piktavaliai gali panaudoti technologijas, yra vienas iš pagrindinių ginklų kovojant su socialine inžinerija bei sukčiais, kurie dažniausiai siekia išgauti asmens duomenis bei pasipelnyti.

„Jie gali atsiųsti el. laišką žadėdami, kad gausite finansinę naudą, galėsite pigiai įsigyti prekių ar pan. Tokiuose laiškuose dažnai būna nuoroda, kurią reikia paspausti bei pateikti savo asmeninius duomenis. Žmonės, gavę tokio tipo žinutes, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kas yra siuntėjas, ar laiškas parašytas taisyklinga kalba, kas yra kontaktinis asmuo, kur veda laiške pateikta nuoroda, bei tai įvertinę tinkamai reaguoti. Sukčiai gali prašyti jūsų socialinio tinklo paskyroje pasidalinti tam tikra žinia ir už tai laimėti prizą, bet su sąlyga, jei vėlgi pateiksite savo asmeninius ar kreditinės kortelės duomenis. Žmonės, apakinti galimo laimėjimo, dažnai nė nesusimąsto, kaip patenka į sukčių rankas, pateikia asmeninę informaciją bei gali patirti finansinių nuostolių. Tai tik pora socialinės inžinerijos ir „fišingo“ pavyzdžių“, – pasakoja R. Danielienė.

Skaitmeninis saugumas – šių laikų iššūkis

Skaitmeninis saugumas, pasak skaitmeninio raštingumo kuratorės, yra pagrindinis šių laikų iššūkis dėl to, kad viskas keliasi į skaitmeninę erdvę. Vis plačiau naudojamos naujos technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, finansų technologijos, blokų grandinės ir pan. Pašnekovė įsitikinusi, kad tai reikalauja tiek žmonių kritinio mąstymo, tiek ir valstybinio lygio sprendimų, kurie užtikrintų kibernetinį vartotojų saugumą.

„Norėčiau palinkėti domėtis naujovėmis, kad technologijos suteiktų naujų galimybių, ir kartais atnaujinti savo skaitmenines žinias bei įgūdžius. Lietuvoje vyksta nemažai įvairių nemokamų renginių ir iniciatyvų. Viena jų – šiuo metu vykstanti Skaitmeninė savaitė, kurios metu bus tiesiogiai transliuojamos edukacinės diskusijos“, – rekomenduoja R. Danielienė.

Kovo 23–29 d. Lietuvoje ir visoje Europoje vyksta Skaitmeninė savaitė. Jos tikslas – atkreipti gyventojų dėmesį į skaitmeninių įgūdžių svarbą tiek darbe, tiek kasdieniame gyvenime. Šių metų Skaitmeninėje savaitėje ypatingas dėmesys bus skiriamas kritinio mąstymo ugdymui. Projektas „Prisijungusi Lietuva“ prisideda prie Skaitmeninės savaitės ir kviečia internetu besinaudojančius žmones stebėti tiesiogines diskusijų transliacijas apie kritinį mąstymą. Taip pat nuotoliniu būdu, užsukus į www.prisijungusi.lt, galima mokytis ir gilinti savo turimas žinias, renkantis iš įvairių medijų raštingumo ir saugaus elgesio internete temų.

Į bibliotekas ne tik knygų – šiemet 30 tūkst. gyventojų bibliotekose mokėsi IT paslapčių

Daugiau nei 30 tūkst. šalies gyventojų per 2019-uosius Lietuvos viešosiose bibliotekose mokėsi skaitmeninio raštingumo. Aktyviausios šiuose mokymuose buvo moterys virš 50-ies metų. Vyriausiam mokymų dalyviui net 92-eji.

„Mūsų projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojami nemokami kursai bibliotekose, vien šiemet pritraukę per 30 tūkst. dalyvių, turi nemenką įtaką mažinant skaitmeninę atskirtį Lietuvoje. Didžioji dalis besimokiusiųjų yra vidutinio bei vyresnio amžiaus gyventojai – žmonės, kurių dauguma tebėra skaitmeninėje atskirtyje. Pažymėtina, kad net keturis penktadalius kursų dalyvių šiemet sudarė moterys“, – pastebi asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

Statistikos departamento 2019 m. duomenimis, internetu naudojasi 82 proc. 16-74 m. amžiaus gyventojų. Tačiau 55-64 m. amžiaus grupėje jų yra tik 70 proc., o tarp 65-74 m. gyventojų – vos 40 proc.

Būtent šių amžiaus grupių gyventojai šiemet dažniausiai ir lankėsi šalies bibliotekose organizuotuose projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymuose. 42 proc. kursų dalyvių buvo 51-65 m. šalies gyventojai, 27 proc. buvo vyresni nei 65-eri, o 41-50 m. amžiaus žmonės sudarė 16 proc. mokymų dalyvių.

Šiemet įgūdžius skaitmeninėje erdvėje įgyti bei tobulinti buvo labiausiai linkusios moterys – net 81 proc. mokymų dalyvių buvo moterys ir vos 19 proc. vyrų.

Tikslas – 100 tūkst. dalyvių

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai iki 2021 m. ketina sulaukti net 100 tūkst. dalyvių skaitmeninio raštingumo mokymuose.

„Šiemetiniai rezultatai itin nudžiugino – per 2019 m. mokymuose tikėjomės sulaukti 30 tūkst. gyventojų, o tai įgyvendinome net nepasibaigus metams. Pastebime didėjantį žmonių aktyvumą ir norą mokytis šiandien aktualių ir naujų dalykų“, – sako L. Križinauskienė.

„TNS Atlas“ tyrimo duomenimis, 78,3 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems svarbu mokytis ir nenustoti tobulėti visą gyvenimą. Tačiau remiantis šį rudenį projekto „Prisijungusi Lietuva“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, daugeliui gyventojų – net 76 proc. yra gėda prašyti pagalbos, susijusios su išmaniųjų įrenginių, programėlių ir interneto naudojimusi.

„Rudenį pradėta komunikacijos kampanija #ManNeGėdaKlausti parodė, kad kalbėti apie baimes nėra paprasta. Drąsinant ir palaikant žmones vis daugiau jų įveikia savo baimes užduoti klausimą, parodyti, kad kažko nesupranta. Išdrįsę pradėti mokytis skaitmeninio raštingumo kartu su savo bendruomenės nariais, vėliau netgi paragina ateiti savo draugus bei kaimynus. Iš rudenį atliktos apklausos sužinojome, kad trečdalis gyventojų pagalbos dėl naudojimosi išmaniaisiais prietaisais kreipiasi į šeimos narį. Tačiau ne kiekvienoje šeimoje yra skaitmenines technologijas išmanančiųjų, o tuo labiau žinančių, kaip paaiškinti. Pastebėjome, kad į mokymus bibliotekose savo tėvus ir senelius užregistruoja vaikai ar anūkai. Džiugu, kad jaunimas supranta, jog tiesiog nupirkti įrenginį vyresnio amžiaus šeimos nariui nepakanka, reikia ir pamokyti“, – sako L. Križinauskienė.

Aktyviausi – Šiaulių gyventojai

Aktyviausiai skaitmeninio raštingumo mokymuose šiemet dalyvavo Šiaulių miesto gyventojai. Į penketuką taip pat pateko Panevėžio, Vilniaus, Kauno rajono ir Kauno miesto gyventojai. Mažiausiai nemokamais mokymais susidomėjo Neringos, Birštono, Kazlų Rūdos, Rietavo, Visagino ir Kalvarijos savivaldybių gyventojai.

Net 53 proc. mokymų dalyvių buvo miestelių ir kaimiškų vietovių gyventojai. Miestuose mokėsi 47 proc. gyventojų.

„Prisijungusios Lietuvos“ mokymai šalies bibliotekose skirti visiems, norintiems išmokti naudotis kompiuteriu, internetu, išmaniuoju telefonu ar pagilinti jau turimus įgūdžius.

Šiuose skaitmeninio raštingumo mokymuose vis dar dominuoja pradedančiųjų grupės, bet jaučiamas ir pažengusiųjų grupių gausėjimas – tai parodo, kad žmonės nesustoja mokytis ir toliau gilina savo žinias. Dėl šios priežasties rudenį buvo pristatytos keturios naujos programos pažengusiesiems: „Pristatymų rengimas“, „Sumaniau apsipirkime ir atsiskaitykime internetu“, „Viešosios paslaugos internetu kiekvienam“ ir „Planuokime laisvalaikį internetu“. Šios programos aktyviau nei įprastai sudomino daugiau vyrus.

Nacionalinės skaitmeninės koalicijos partnerių susitikimas

Lapkričio 5 d. Socialines apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko Nacionalinės skaitmeninės koalicijos partnerių susitikimas. Susitikimo darbotvarkę sudarė keletas svarbių klausimų. Visų pirma susipažinome ir aptarėme kasmetinės akcijos „ES programavimo savaitė  2019“ rezultatus Lietuvoje. Akcijos metu per dvi spalio mėn. savaites ES mokyklose buvo suorganizuota 69 000 renginių, iš kurių 510 vyko Lietuvoje su 13 500 dalyvių, kurių amžius  prasideda pradinėse klasėse. Tuo pačiu pasidžiaugėme ir ką tik pasibaigusia sėkminga nacionaline akcija „Senjorų dienų internete 2019“, kurią organizavo projektas „Prisijungusi Lietuva“ ir pritraukė per 18 000 dalyvių – net 6000 daugiau nei pernai. Susitikimo narius informavome ir apie artėjančią saugesnio interneto savaitę 2020 m. vasario pradžioje.

Antruoju susitikimo klausimu gavome informaciją apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos apie sprendimą prisijungti prie Nacionalinės skaitmeninės koalicijos veiklos. Šią žinią sutikome pakiliai, nes nuo praeitų metų ši ministerija perėmė iš Susisiekimo ministerijos vadovavimą LR informacinės visuomenės plėtros programai 2014-2020 „Lietuvos skaitmeninė darbotvarkė“, tad tokio partnerio prisijungimas bus itin reikšmingas  Lietuvos skaitmeninės darbotvarkės 1-o prioriteto atnaujinimui netolimoje ateityje bei aktyvesniam moterų įsitraukimui į skaitmenines veiklas .

Dar viena svarbi tema – NSK veiklos planas 2020. Renata Danielienė apibendrino visų NSK narių siųstą informaciją apie  2019-2020 jų vykdomus projektus ir pateikė  NSK veiksmų plano 2020 projektą. Po diskusijos nuspręsta papildyti planą atskirų narių pastabomis ir turi galutinę dokumento versiją  gruodžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad NSK partnerių veiklos yra gana skirtingos ir susiję su skirtingomis tikslinėmis grupėmis, partneriams  buvo pasiūlyta pasirinkti  vieną iš  4 darbo grupių.

Senjorų dienos internete – nauji dalyvavimo rekordai

Akcijoje „Senjorų dienos internete“ dalyvavo daugiau nei 18 tūkst. senjorų. Daugiau kaip 67 proc. paaugusi projekto „Prisijungusi Lietuva“ akcija „Senjorų dienos internete“ patvirtino, senjorai nori išmokti naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis. Prie akcijos prisijungė daugiau kaip 465 Lietuvos viešosios bibliotekos ir jų filialai.

Antrus metus vykdyta akcija siekiama paskatinti senjorus pažinti ir drąsiau naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis, e. paslaugomis bei kritiškai vertinti informaciją internete. Naudotis technologijomis juos skatino gausus būrys specialistų bei Lietuvoje žinomų žmonės.

„Visi sutinkame, kad senjorams reikia ne tik motyvacijos, bet ir pagalbos įgyjant skaitmeninius įgūdžius. Tai, kad šių metų akcija „Senjorų dienos internete“ pritraukė dar daugiau akcijos dalyvių, beveik 7 tūkstančiais daugiau nei pernai, džiugina, nes jaučiame teigiamą grįžtamąjį ryšį. Mūsų šios akcijos veiklos formulė paprasta: visą savaitę senjorai stebi transliacijas, o po jos, bibliotekininkų padedami, praktiškai internete susipažįsta su transliacijoje nurodyta informacija, o tai mažina jų baimę klysti ir didina pasitikėjimą savo jėgomis,“, – sako Loreta Križinauskienė asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė.

Iš viso projekto „Prisijungusi Lietuva“ transliacijas stebėjo 18662 žmonių. Bibliotekose akcijoje dalyvavo 9327 senjorai, 8311 stebėjo transliacijas Youtube kanalu. Labiausiai sudominusi tema – technologijų vitaminai – ją bibliotekose ir Youtube kanalu stebėjo 3844 lankytojų.

Akcijos metu 465 Lietuvos apskričių ir rajonų viešosios bibliotekos ir jų filialai bei Lietuvos M. Mažvydo nacionalinė biblioteka pakvietė senjorus į renginius. Kiekviena diena buvo skirta vis kitai temai: sveikatos, kelionių planavimo, banko tavo delne, bendravimo madų, išmanios daržininkystės.

„Gyvas bendravimas itin svarbus senjorams, jie ne tik internete stebi tiesiogines transliacijas, tačiau ir mielai renkasi bibliotekose, pavyzdžiui, akcijos temą „Bankas tavo delne” bibliotekose gyvai stebėjo 1998 senjorų. Galime net sakyti, kad projektas buria bendruomenes, pasibaigus akcijai Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje susikūrė senjorų klubas“, – džiaugiasi L. Križinauskienė.

Aktyviausiai akcijoje dalyvavo Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės bei Marijampolės apskričių bibliotekos. Gyvai akciją stebėti daugiausia senjorų susirinko Akmenės r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Plungės r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Molėtų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Ukmergės r. Vlado Šlaito bei Utenos A. ir M. Miškinių viešosiose bibliotekose.

Senjorai skatinami atrasti skaitmeninę aplinką

Pastaruoju metu Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės vis aktyviau naudoja internetą, tačiau pastebima, jog didelė dalis senjorų drovisi naudotis e.paslaugomis bei vis dar stokoja skaitmeninių įgūdžių. Spalio 21–25 d. visoje šalyje projektas „Prisijungusi Lietuva“ inicijuoja akciją „Senjorų dienos internete 2019“. Ja siekiama paskatinti senjorus drąsiau naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis, e. paslaugomis, kritiškai vertinti informaciją. Naudotis technologijomis juos įkvėps įvairūs savo srities specialistai bei žinomi žmonės.

Skaitmeninei atskirčiai mažinti

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus 39 proc. 65–74 metų amžiaus senjorų bent kartą per 3 mėnesius naršė internete. Nors skaičiai nuolat auga, vis dar gerokai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, kuris yra net 62 proc.

Priežastys, kodėl senjorai nesinaudoja išmaniosiomis technologijos, dažniausiai minima baimė suklysti, nepasitikėjimas savo jėgomis, nežinojimas, kur ieškoti informacijos.

Žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas, tapęs akcijos „Senjorų dienos internete 2019“ renginių moderatoriumi, pastebi, jog be interneto šiandienos gyvenimas daugelyje sričių tiesiog nebeįsivaizduojamas. Todėl jo privalumais nemokantys pasinaudoti žmonės atsiduria savotiškoje atskirtyje.

„Siekiant gyventi pilnavertį gyvenimą, vyresnio amžiaus žmonėms reikia atsisukti į skaitmeninį pasaulį bei įvaldyti jo įrankius. Trokštant būti aktyviems, bendrauti, atrasti ryšius, keliauti, susitikti su žmonėmis reikia priimti naujas bendravimo formas, pradėti naudotis socialiniais tinklais, mobiliosiomis programėlėmis. Tiek patys senjorai, tiek jų artimieji turėtų padėti tiems, kurie stokoja žinių žengti pirmąjį žingsnį skaitmeninio tobulėjimo link“, – sako žinomas žurnalistas.

Visą savaitę kvies mokytis kartu

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ komanda paruošė turiningą ir specialiai senjorams pritaikytą programą. Būrys žinomų žmonių bei įvairių savo srities specialistų pasiruošę pasidalinti naujienomis, savo patirtimi bei atsakyti į senjorų klausimus.

Iš Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo transliacijos pasklis po visą Lietuvą. O visi norintys transliacijas kviečiami stebėti viešosiose bibliotekose, namuose ar kitose patogiose jiems vietose, kur yra interneto ryšys. Tereikia apsilankyti prisijungusi.lt.

Jei senjorai nuspręs vykti į biblioteką, ten jų lauks ir papildomos praktinės veiklos, pavyzdžiui, išmaniosios daržininkų kovos, virtualus turas po Luvro muziejų arba odisėja po Lietuvos pilis ir piliakalnius.

„Norime senjorams parodyti, kaip naudojantis kompiuteriu, galima aplankyti tolimiausius kraštus, atrasti naujus potyrius, vaizdo skambučiu bendrauti su anūku užsienyje arba tiesiog greičiau ir paprasčiau atlikti kasdienius darbus. Pavyzdžiui, užsiregistruoti pas gydytoją, užsisakyti pažymą internetu ar apsipirkti,“ – sako Deimantė Ežerskytė projekto „Prisijungusi Lietuva“ koordinatorė.

Nuo e. bankininkystės iki išmanaus daržo

Kiekviena akcijos diena prasidės internetine vaizdo transliacija vis kita tema. Pirmadienį pradėsime e. sveikatos tema. Specialistai pristatys e. receptą, atskleis kaip sužinoti ar jūsų vaistas Lietuvoje registruotas ir ar jis kompensuojamas.

Antradienį lauks kelionės. Kelionių planavimo internetu ekspertai, pasiruošę atskleisti kaip pasitelkiant technologijas suplanuoti kelionę viešuoju transportu, nuosavu automobiliu ar lėktuvu, kaip rasti ir užsakyti viešbutį.

Trečiadienį kviesime gilintis į e. bankininkystės temą bei kaip apsisaugoti nuo finansinių nusikaltimų internete.

Ketvirtadienis pasitiks skaitmeninio bendravimo madomis bei tendencijomis. Juk taip gera savo darbais, kūryba ar mažais malonumais dalintis su savo bendraminčiais.

Penktadienį, paskutinę akcijos dieną, skirsime pokalbiams daržininkystės ir sodininkystės temomis. Pakeliausime po gražiausius sodus Didžiojoje Britanijoje. Ir pasmalsausime kaip meilė daržui interneto pagalba gali sujungti bendruomenes.

Kviečiame prisijungti prie ES Programavimo savaitės

Maloniai kviečiame prisijungti prie ES programavimo savaitės (Code Week) iniciatyvos, kuri vyks š.m. spalio 5–21 d.

Kviečiame organizuoti renginius, pamokas, praktinius ir internetinius seminarus, bei kitas veiklas, kurie būtų susiję su algoritmavimu, loginiu mąstymu, programavimu, ir pan. siekiant populiarinti programavimą, loginį mąstymą, suprantamai paaiškinti šios srities gebėjimus ir sutelkti motyvuotus žmones mokytis.

Svarbiausia nepamirškite kasdieninių veiklų, kurias atliekame, ir kurios yra nors šiek tiek susijusios su loginiu ar informatiniu mąstymu, dirbant su skaitmeniniais įrenginiais skatinamas kūrybiškumas ir pan. Taigi nepamirškite ir šias kasdienines veiklas registruoti CodeWeek žemėlapyje!!!

Programavimo savaitės metu galite naudoti CodyRoby žaidimą. Žaidimo aprašymą lietuvių kalba PDF formatu galite atsisiųsti čia.

Taip pat galite naudoti internetinį žaidimą, kurį rasite adresu https://codycolor.codemooc.net ir sužaisti komandomis.

Veiklos ar renginio formatas priklauso nuo Jūsų!

Įmones, mokymo įstaigas, bibliotekas ir kitas organizacijas kviečiame rengti ir skelbti apie spalio 5–20 d. planuojamas veiklas (renginius) svetainėje https://codeweek.eu/events.

Mokyklas taip pat raginame dalyvauti iniciatyvoje CodeWeek4All – šioje kategorijoje išduodamas specialus sertifikatas, jei išpildoma bent viena žemiau pateikta sąlyga:

  • dalyvauja ne mažiau 500 mokinių
  • yra susiejama 10 veiklų
  • dalyvauja 3 šalys

Renginio metu nepamirškite suskaičiuoti dalyvių, fotografuoti ir (ar) filmuoti įkvepiančias istorijas apie programavimą.

Renginių organizatoriai (organizacijos arba lektoriai / mokytojai) po renginio bus kviečiami pateikti trumpą informaciją apie renginį, po to bus sugeneruojamas dalyvio pažymėjimas.

Programavimo savaitės metu į renginius kviečiami ne tik mokiniai ir jų mokytojai, bet ir tėvai, bibliotekininkai, verslininkai, politikai ir visi, kas užsiima programavimu.

ES programavimo savaitė – tai visuomeninė iniciatyva, vykdoma savanorių, kurie yra programavimo savaitės ambasadoriai savo šalyse ir propaguoja programavimą, skaitmeninį mąstymą ir su tuo susijusią veiklą.

Šios iniciatyvos tikslas yra parodyti, kaip žmonės gali įgyvendinti idėjas programuodami, taip pat populiarinti programavimą ir suburti motyvuotus žmones mokytis. Programavimo savaitės renginius gali organizuoti bet kas. Visi organizatoriai (mokyklos, ne pelno organizacijos, įmonės, bibliotekos, programavimo klubai ir kt.) savo renginius turėtų įtraukti į codeweek.eu žemėlapį – programavimo iniciatyvų katalogą.

Daugiau informacijos rasite šioje pateiktyje:

https://www.slideshare.net/RenataDanielien/es-programavimo-savait-2019

Daugiau informacijos apie iniciatyvą: http://codeweek.eu ir http://www.ecdl.lt/codeweek

E. skautai – Lietuvos bibliotekose

Prieš du mėnesius sėkmingai startavo dar viena asociacijos „Langas į ateitį“ vykdoma projekto „Prisijungusi Lietuva – efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė visuomenė“ veikla – e. skautų tinklo kūrimas. Ši veikla jau įtraukė 118 jaunuolių savanorių iš 34 Lietuvos savivaldybių.  Iki šio laiko e. skautai jau padėjo 157-iems vietiniams gyventojams, norintiems geriau ir tvirčiau pasijusti šiandienos skaitmeniniame gyvenime.

Kuriamas e. skautų tinklas jungia 14-29 metų savanorius, gebančius naudotis šiuolaikiniais išmaniaisiais įrenginiais ir pasiryžusius padėti vyresniems bendruomenės nariams išmokti efektyviau jais naudotis. E. skautai kiekvieną norintį ar jau įsigijusį išmanųjį telefoną ar planšetę supažindina su pagrindinėmis šių įrenginių funkcijomis, saugaus naudojimo taisyklėmis bei pademonstruoja galimybes (išmaniąsias programėles, WIFI, bendravimo socialiniuose tinkluose galimybes ir pan.). Ši veikla ne tik puiki proga atlikti gerą darbą, bet ir patobulinti savo bendravimo įgūdžius su vyresnio amžiaus žmonėmis. „Iš tikrųjų smagu ir gera bendrauti su žmonėmis. Visi puikiai ir aktyviai nusiteikę, todėl su šypsena padedu“, – įspūdžiais dalijosi viena pirmųjų projekto e. skaučių Sabina (16 metų).

Prieš 2 mėnesius prasidėjusi veikla įsibėgėja – kasdien prie e. skautų tinklo prisijungia vis daugiau savanorių. E. skautų konsultacijos jau vyksta 34 Lietuvos savivaldybių bibliotekose.  Aktyviausi  yra Ignalinos bei Plungės rajonų e. skautai. Taip pat neatsilieka Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Joniškio rajono, Pasvalio rajono, Vilniaus miesto, Šiaulių miesto ir Zarasų rajono savivaldybių jaunimas. Tikimasi, kad iki 2020 m.  pabaigos į šią veiklą įsitrauks 1500 jaunuolių, kurie pagelbės 7500 bibliotekų lankytojų.

Kaip tapti e. skautu?

Prisijungti prie e. skautų tinklo veiklos kviečiami visi 14-29 metų jaunuoliai, įgudę naudotis išmaniaisiais telefonais ir galintys savo žiniomis pasidalinti su vyresnio amžiaus žmonėmis. „Susidomėję ir norintys prisidėti prie šios iniciatyvos, pirmiausia turi užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt. Ten rasite naudingą informaciją, kuri padės pasiruošti būsimai veiklai ir atlikę testą, galėsite parsisiųsti e. skauto pasą. Su juo jau galima keliauti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e. skauto veiklą“, – ragina Projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

Nuotraukose akimirkos iš Lietuvos skautijos pavasarinės šventės „Kur Jurgis, Ten ir Barkus!“, kurioje buvo pristatoma e. skautų veikla (Mindaugo Kaminsko nuotr.) 

Startuoja skaitmeninis konkursas jaunimui „Įjunk Kalėdas!”

Rugsėjį startavo „Įjunk Kalėdas!” – skaitmeninis konkursas jaunimui. „Prisijungusi Lietuva” komanda ieško jaunųjų talentų, kurie gali nustebinti Lietuvą naujomis idėjomis ir netikėtais sprendimais. Pirmą kartą vykstantis konkursas, tai puikus skaitmeninių technologijų ir meno sinergijos pavyzdys.

Registracija į konkursą jau prasidėjo! Jei esi smalsus, kūrybiškas ir gyveni skaitmeninėmis technologijomis, tau 14–29 metų, žinai ir gebi panaudoti savo kompiuterinius gabumus, kuriant Kalėdų švenčių tematikai skirtus originalius darbus (piešinius, trimatę (3D) grafiką, vaizdo filmus ir virtualios realybės erdvę), drąsiai registruokis į konkursą iki spalio 10 d.

REGISTRACIJA į konkursą

„Norime paskatinti jaunimą išlaisvinti savo kūrybiškumą bei meninę saviraišką. Siekiame sužadinti norą ieškoti priemonių, kuriomis kilusias idėjas galėtų įgyvendinti. Tikime, kad įgytos skaitmeninės žinios ir įgūdžiai vėliau įtakos jaunuolius renkantis skaitmenines profesijas – kompiuterinės ir trimatės (3D) grafikos, vaizdo įrašymo ar virtualiosios realybės kūrimo srityse.

Informatikos mokytojus taip pat kviečiame nelikti nuošalyje, bet paraginti mokinius dalyvauti konkurse. Tai puiki paskata įgyti kuo įvairiapusiškesnių žinių, padėti formuoti tikslingą užklasinę veiklą, integruojant ir kitų disciplinų mokytojus“, – sako Ginta Liberytė asociacijos „Langas į ateitį“ konkurso koordinatorė.

Konkurso tematika – Kalėdos. Labiausiai bus vertinamas konkurso dalyvių darbų originalumas, kūrybiškumas bei idėjos techninis išpildymas.

Konkurso darbai bus nominuoti keturiose kategorijose:

  • I piešinys;
  • II trimatės (3D) grafikos modeliavimas;
  • III vaizdo filmas;
  • IV virtuali realybė.

Registracija į konkursą vyksta iki 2019 m. spalio 10 d.

Konkursui darbai teikiami nuo 2019 m. spalio 11 d. iki gruodžio 12 d.

Geriausių darbų autorių laukia išskirtinė patirtis ir specialūs prizai: grafinės planšetės, vaizdo kamera, virtualios realybės akiniai, planšetės, nešiojamos garso kolonėlės ir kt.

Daugiau informacijos galite rasti: Ijunk-kaledas.lt, e. paštu – kursai@itmc.lt arba tel. 8 655 72866.

Europos komisija pristatė kasmetinius Moterų Skaitmeninėje Visuomenėje rezultatus


2019 m. sausio 11d. Europos komisija pristatė kasmetinę Moterų Skaitmeninėje Visuomenėje rezultatų lentelę, kuri parodo moterų įsitraukimą į skaitmeninės visuomenės veiklas. Rezultatai paremti 13-a skirtingų indikatorių, apimančių bendrą naudojimosi internetu reitingą bei skaitmeninius gebėjimus. Didžiausia atskirtis tarp moterų ir vyrų pastebėta IKT specialistų įgūdžių ir dirbančiųjų šioje srityje rodiklių. Visame Europos IKT sektoriuje dirba tik 17% moterų, kurios gauna 19% mažesnį atlyginimą nei vyrai.

Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės komisijos narė Marija Gabriel sakė: „Tikiuosi, kad iki 2020 metų matysime vienodą moterų ir vyrų įsitraukimą į skaitmeninę ekonomiką, kartu su lygiu užmokesčiu šioje srityje. Turime veikti ne tik todėl, kad tai yra teisinga, bet ir dėl bendros šalių ekonominės situacijos.“

Tuo tarpu Lietuva, atsiduria 16-oje vietoje iš 29-ių Europos šalių. Didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų IKT srityje matomas tada, kai kalbame apie atlyginimą. Moterys IKT srityje, Lietuvoje, gauna net 28% mažesnį atlyginimą nei vyrai dirbdami tose pačiose pozicijose. Be to, iš visų pabaigusiųjų STEM mokslus, tik 11% yra moterys.

Būtent dėl šių priežasčių, visoje Europoje yra vykdomi šimtai projektų, kurių tikslas paskatinti jaunas merginas nepaisyti visuomenės sukurtų stereotipų ir drąsiai žengti į informacinių ir komunikacinių technologijų sritį. Lietuva nėra išimtis. Vienas iš tokių projektų – „YOUNG-ICT WOMEN: inovatyvūs sprendimai, skirti merginų iš pažeidžiamų visuomenės sluoksnių įtraukimui į skaitmeninę ES visuomenę“. Projekto partnerystę sudaro 9 šalys: Latvija, Lietuva, Graikija, Belgija, Airija, Rumunija, Norvegija, Ispanija ir Malta. Projekto partneriai įvertins 1 000 moterų skaitmeninius įgūdžius ir, bendradarbiaudami su darbdaviais, išrinks 700, kurios bus įdarbintos į IKT sektorių ir turės galimybę mokytis skaitmeninių įgūdžių.

Tam, jog tikslas būtų pasiektas, visose šalyse vyksta suinteresuotųjų grupių susitikimai, kurių metu diskutuojama apie trukdžius jaunoms moterims patekti į technologijų darbo rinką, reikalingiausius įgūdžius, mokymų kokybę, mentorystę ir t.t. Pirmasis susitikimas jau įvyko ir Lietuvoje. Baltijos Edukacinių Technologijų Institutas (BETI), kaip atsakingas partneris, pasikvietė devynis įmonių vadovus ir atstovus, kurie susitikimo metu išskyrė jų manymu moterims trūkstamus įgūdžius ir didžiausias kliūtis, kurios trukdo sėkmingai dirbti IKT srityje. Diskusijos pabaigoje buvo pasiūlyti būdai kaip sumažinti įgūdžių trūkumus bei kaip paskatinti moteris prisijungti prie informacinių ir komunikacinių technologijų įmonių. Sekantis susitikimas bus organizuojamas su moterimis, jau dirbančiomis šioje srityje. Jos diskutuos apie mokymų galimybes bei pateiks siūlymus kaip įtraukti moteris į IT sritį bei jas motyvuoti daryti karjerą čia.

Daugiau apie visus BETI vykdomus projektus ar šio projekto vystymąsi galite rasti www.beti.lt tinklapyje.