Tik pusė vyresnio amžiaus gyventojų turi gerus skaitmeninius įgūdžius

COVID-19 protrūkis atskleidė technologinio ir skaitmeninio raštingumo svarbą kasdieniniame gyvenime. Visgi Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikta gyventojų apklausa rodo, kad vos pusė vyresnio amžiaus gyventojų savo skaitmeninius įgūdžius vertina gerai. Analitinę apžvalgą „Senstanti Lietuvos visuomenė“ pristačiusių tyrėjų teigimu, aktualių įgūdžių stygius didina vyresnio amžiaus darbuotojų iškritimo iš darbo rinkos tikimybę.

„Pandemija išryškino skaitmeninio atotrūkio tarp vyresnio ir jaunesnio amžiaus gyventojų svarbą. Tikėtina, kad skaitmeninio raštingumo įgūdžių svarba ir toliau augs, ypač pandemijai nesitraukiant. Todėl vyresnio amžiaus gyventojai, kurių skaitmeninis raštingumas yra žemesnis negu jaunesnių gyventojų, atsiduria rizikoje susidurti su iškritimo iš darbo rinkos rizikomis“, – politikos analitikas Gintautas Jakštas.

STRATA atliktos apklausos rezultatai atskleidžia, kad „gerai“ arba „labai gerai“ savo skaitmeninį raštingumą vertina 53 proc. 50–59 m. amžiaus gyventojų, 48 proc. 60–69 m. amžiaus gyventojų ir 26 proc. 70–74 m. amžiaus gyventojų. Palyginimui, jaunesnėse amžiaus grupėse (15-49 m. amžiaus) apklaustųjų savo skaitmeninius įgūdžius vertinančių „gerai“ arba „labai gerai“ skaičius yra didesnis – viršija 70 proc. apklaustųjų.

Vyresni negu 50 metų amžiaus gyventojai taip pat prasčiau vertino savo užsienio kalbų bei mokėjimo mokytis gebėjimus. 50–69 m. amžiaus asmenys neprasčiau, nei jaunesni, vertina ir savo socialinius gebėjimus, profesinei veiklai, darbui reikalingas žinias ir gebėjimus.

G. Jakšto manymu, gyventojų senėjimo ir technologinės plėtros tendencijų suartėjimas iš esmės keičia požiūrį į darbo rinkos ateitį. „Pandemija paskatino tai, kas jau seniai artėjo. Matyt, dar prieš porą metų buvo galima įsivaizduoti, kad skaitmeniniai įgūdžiai yra pageidaujamas, tačiau nebūtinas pilnavertės integracijos visuomenėje aspektas. Visgi šiandien situacija yra kitokia, matome, kad norint pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje, švietimo ir kultūros veiklose, skaitmeninis raštingumas yra kone būtinas“, – nurodo G. Jakštas. Analitiko teigimu, šie pokyčiai reikalauja naujų politikos krypčių, skatinančių inovatyvių ir lanksčių karjeros modelių kūrimą bei sąlygas įgyti įgūdžius, užtikrinsiančius didesnį konkurencingumą darbo rinkoje.

Apžvalgos autorių teigimu, tarptautinėse ekspertų diskusijose formuojasi požiūris, jog senėjanti visuomenė susijusi ne tik su iššūkiais visuomenei, bet ir su teigiamo pokyčio galimybėmis. Pastebima, kad užsienio šalyse dėl specifinių vyresnio amžiaus gyventojų poreikių formuojasi nauja prekių ir paslaugų rinka, randasi palankios aplinkybės kurti naujus darbo rinkos modelius. Tarptautiniame kontekste šios naujos galimybės apibūdinamos „sidabrinės ekonomikos“ terminu.

„Technologijos gali sukurti įtraukią darbo ir gyvenimo aplinką bei padėti puoselėti sidabrinę ekonomiką – aplinką, kurioje vyresni žmonės klesti darbo vietoje ir gyvena produktyvų, aktyvų gyvenimą. Be to, tai taip pat reiškia naujos perspektyvos priėmimą, kai senėjanti visuomenė yra laikoma ne tik technologijų naudos gavėja, bet ir savarankiška technologinių naujovių ir ekonomikos augimo varomąja jėga“, – nurodo G. Jakštas.

Nerimą kelia vyresnio amžiaus gyventojų sveikatos būklė

STRATA parengtoje apžvalgoje nurodoma, kad šalia darbui reikalingų kompetencijų, sveikatos būklė yra kitas reikšmingą įtaką aktyvumui darbo rinkoje darantis veiksnys. Visgi vyresnio amžiaus šalies gyventojai savo sveikatos būklę vertina prastai. Tik kas trečias 50–64 ir kas dešimtas vyresnis negu 65 metų gyventojas nurodo, kad jo sveikata yra gera arba labai gera. Eurostat duomenimis, Europos Sąjungoje savo sveikatos būkle patenkintų vyresnio amžiaus gyventojų yra penkis kartus daugiau negu Lietuvoje.

„Akivaizdu, kad net ir turėdami reikiamus įgūdžius ir motyvaciją, vyresnio amžiaus gyventojai sunkiai integruosis darbo rinkoje ir išlikti produktyviais, jei jų sveikatos būklė bus prasta. Todėl galvodami apie sidabrinės ekonomikos plėtrą, turime planuoti visapusiškas priemones“, – nurodo G. Jakštas.

Analitiko teigimu, šiuo metu strateginiame lygmenyje integruoto horizontalaus valstybės požiūrio visuomenės senėjimo iššūkiams spręsti Lietuvoje stinga. „Jau netrukus senėjanti visuomenė taps vienu pagrindinių iššūkių mūsų socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, tačiau kol kas senstančios visuomenės kontekste iškylančius iššūkius sprendžiame fragmentuotai. Norėdami efektyviai spręsti problemas, iškylančias visuomenei senstant, ir pasinaudoti šios tendencijos atnešamomis galimybėmis, turime galvoti apie naują politikos kryptį, kuri visapusiškai atlieptų vyresnio amžiaus žmonių poreikius“, – nurodo STRATA analitikas.

Analitinėje apžvalgoje „Senstanti Lietuvos visuomenė“ nagrinėjama šalies visuomenės struktūra ir jos kaitos tendencijos, vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, socialinis ir ekonominis aktyvumas, integracija darbo rinkoje, kompetencijos bei dalyvavimas švietime. Analizuojama ir kontekstinė informacija: Lietuvos teisinės bazės ir strateginių dokumentų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, turinys. Apžvalga skelbiama STRATA tinklapyje paspaudus šią nuorodą.