Senjorai grįžta į mokymus: žinias gilina skaitmeninio raštingumo klasėse internete

Internetu vykstančiose skaitmeninio raštingumo klasėse gausu noriai besimokančių mokinių. Prieš savaitę prasidėjusiose nemokamose virtualiose pamokose savo skaitmenines žinias jau pagilino daugiau kaip 300 žmonių, daugiausia – vyresnio ar pensinio amžiaus.

Iliustracija pixabay.com

Aktyviausi pirmųjų mokymų dalyviai – Ukmergės ir Rokiškio rajonų bei Šiaulių miesto savivaldybių gyventojai, taip pat Vilniaus, Kauno, Pagėgių, Alytaus ir Ignalinos rajonų savivaldybių gyventojai.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovės Jurgitos Vasilavičiūtės-Garunkštienės teigimu, iki karantino skaitmeninio raštingumo mokymai vyresnio amžiaus gyventojams vyko šalies bibliotekose, juose jau dalyvavo beveik 50 tūkst. žmonių.

„Dėl karantino šiuos mokymus teko laikinai sustabdyti, tačiau nenorėjome, kad taip aktyviai į juos įsitraukę žmonės liktų be veiklos. Todėl mokymus perkėlėme į internetą, kad visi norintys ir turintys bent šiek tiek skaitmeninių žinių turėtų galimybę nesustoti ir toliau nemokamai tobulinti savo įgūdžius, tik kitu būdu – skaitmeninio raštingumo klasėse internete“, – sako J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Džiugina galimybė virtualiai keliauti

Jūratė Adamonienė iš Kauno per radiją išgirdusi apie skaitmeninio raštingumo klases nedvejodama užsiregistravo į mokymus ir jau dalyvavo keliose nuotolinėse pamokose bei neketina sustoti. Moteris save vadina pažengusia interneto vartotoja, nes jau seniai ir aktyviai naudojasi e. bankininkystės paslaugomis, elektroniniu paštu, internetu, o atsiradus progai stengiasi dar labiau pažinti virtualią erdvę.

Ponia Jūratė sako, kad jai svarbu ne tiek konkreti nuotolinių mokymų tema, kiek galimybė plėsti akiratį, gilinti žinias ir įgūdžius. „Reikia visada skirti bent dalį savo laiko tobulėjimui, o ypač šiuo metu, kai esame raginami be priežasties iš namų niekur neiti ir dienų dienas sėdime tarp keturių sienų. Mokymų metu išmokau geriau naudotis „Youtube“ platforma, taip pat virtualiai apsilankiau keliuose muziejuose, sužinojau, kur internete galima rasti tiesiogiai transliuojamus koncertus, todėl laiką namuose galiu leisti kur kas turiningiau“, – pasakoja moteris.

Ji juokauja, kad vyresnė karta yra ta, kuri ko jau ko, o klausimų turės visada, ir giria lektorius, kurie aiškiai, nuosekliai pateikia informaciją ir kantriai atsako į visus dalyvių klausimus. Anot senjorės, nuotoliniuose mokymuose ji dalyvavo pirmą kartą, tačiau neturėjo nei problemų jungiantis prie sistemos, nei baimės, kad gali kas nors nepavykti. „Dėstytoja paaiškino, kaip galima bendrinti kompiuterio ekraną, kad ji matytų tą patį, ką mato kursų dalyvis, todėl jei tik kas buvo neaišku, visada iš karto gaudavome patarimų, surasdavome vieni kitų klaidas“, ­– įspūdžiais dalinasi ponia Jūratė.

Proga ne tik pasimokyti, bet ir susidraugauti

Viena iš skaitmeninio raštingumo klasių mokytojų, Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Jurgita Mačiulienė sako, kad nuotoliniai mokymai malonia staigmena tapo ne tik dalyviams, bet ir lektoriams. „Nuo pat pirmų akimirkų dingo nuogąstavimai, kad gali apvilti technika ar mokiniai nesusidoros su užduotimis. Prisipažinsiu, kad iš pradžių buvo neramu, ar bus grįžtamasis ryšys, ar žmonės supras, kaip veikia nuotolinio mokymosi platforma, ar sugebės įsisavinti dėstomą medžiagą, bet iš tikrųjų viskas vyksta geriau nei tikėjomės“, – džiaugiasi lektorė.

Šiuos mokymus renkasi įvairaus amžiaus dalyviai. Grupėje būna apie 10 žmonių, didžioji dalis – moterys. J. Mačiulienė juokauja, kad vyrai ne tokie aktyvūs, dalyvauja tada, kai juos kas nors įkalba, pavyzdžiui, žmonos.

Skaitmeninio raštingumo klasėse vykstančių pamokų dalyviai iš pradžių trumpai supažindinami su teorine medžiaga, vėliau jie atlieka daug įvairių praktinių užduočių, nes, pasak lektorės, šių mokymų tikslas – įgyti konkrečius praktinius įgūdžius, kuriais žmonės iš karto galėtų naudotis.

Temos siūlomos pačios įvairiausios: nuo laiko planavimo, savo laisvalaikio organizavimo internetu, pirkimo elektroninėse parduotuvėse, skaidrių kūrimo ir demonstravimo iki VMI, Sodros ar kitų viešųjų paslaugų naudojimo.

J. Mačiulienė teigia atsižvelgianti į dalyvių pageidavimus ir daugiau dėmesio skirianti toms temoms, kurios jiems aktualiausios. „Vyresni žmonės labai pasiilgę bendravimo, todėl populiariausios visos su bendravimo galimybių praplėtimu susijusios temos – elektroninis paštas, socialiniai tinklai, internetinių pokalbių platformos. Kuo toliau, tuo labiau žmones domina apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse, vis daugiau senjorų atranda nuotolinio renginių lankymo malonumą“, – vardija lektorė.

Yra ir tokių žmonių, kurie kursuose pirmiausia dalyvauja todėl, kad galėtų pabendrauti, užmegzti naujų pažinčių, o naujos žinios jiems – antrinis tikslas. Anot mokymų lektorės, iki karantino bibliotekose vykusių gyvų mokymų metu yra buvę, jog mokantis skaitmeninio raštingumo užsimezgusi pažintis baigėsi ne tik papildytu žinių bagažu, bet ir vestuvėmis. Skaitmeninio raštingumo klasėse susiformavusi dalyvių grupė gali dalyvauti visame pamokų cikle, ir iš tiesų po keleto virtualių susitikimų žmonės tampa artimesni, laukia kitų pasimatymų, nebenori skirstytis, o pažintis puoselėja ir pasibaigus mokymams.

Nuotoliniai mokymai populiarumo nepraras

Pasak projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovės J. Vasilavičiūtės-Garunkštienės, nemokamose skaitmeninio raštingumo klasėse gali dalyvauti visi norintys ir turintys skaitmeninį įrenginį, interneto ryšį  ir elektroninį paštą. Nuotolinių mokymų temos skelbiamos svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia tereikia užsiregistruoti ir laukti žinios apie virtualių pamokų pradžią.

Visi užsiregistravę gauna instrukciją, kaip prisijungti prie naujo tipo mokymų. „Iš dalyvių atsiliepimų matome, kad šie mokymai jiems suteikė daugiau drąsos imtis naujų su virtualia erdve susijusių dalykų. Tikime, kad įgyti praktiniai įgūdžiai padės aktyviau naudotis kuo įvairesnėmis interneto ir skaitmeninių įrenginių teikiamomis galimybėmis“, – sako J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė.

Pasak lektorės J. Mačiulienės, gali būti, kad nuotolinių mokymų poreikis išliks ir po karantino, nes tokia mokymosi forma turi savų privalumų. „Kursuose, kuriuos aš vedu būdama Ukmergėje, yra lankytojų iš Kauno ir Klaipėdos. Šie žmonės tikrai nevažiuotų į Ukmergę mokytis, jei kursai vyktų gyvai. Nuotoliniai mokymai sumažina atstumus ir leidžia virtualiai sudalyvauti žmonėms net ir iš atokiausių šalies kampelių. Dar vienas aspektas – vyresnio amžiaus žmonėms paprasčiau dirbti savo namų aplinkoje, su pažįstamu, nuosavu kompiuteriu. Kiti gal turi bėdų su sveikata, kurios apriboja galimybes lankyti gyvus mokymus, o nuotoliniai jiems tampa išeitimi ir langu į įdomų bei naudingą virtualų pasaulį“, – pastebėjimais dalinasi specialistė.

RRT teikia išaiškinimus apie 5G

2020 m. balandžio 27  d., Vilnius. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), reaguodama į pastaruoju metu stebimas visuomenės reakcijas ir plintančią dezinformaciją 5G ryšio tema, teikia išaiškinimus dėl šios technologijos ypatybių ir esminių veikimo principų. Susirūpinimą dėl skleidžiamos klaidingos informacijos apie 5G poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir sąsajas su COVID-19 išreiškia ir Europos Komisija, ir kitų Europos Sąjungos šalių nacionalinės ryšių reguliavimo institucijos. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje galioja aukščiausi pasaulyje vartotojų apsaugos standartai, visuomenės sveikatos apsaugai bei piliečių saugumui teikiama pirmenybė ir kad tokie patys aukščiausi saugumo standartai taikomi ir naujai e. ryšių technologijos kartai.

Ką reikia žinoti apie 5G

  • 5G – tai šiuo metu visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa, tais pačiais radijo bangų sklidimo principais pagrįstas ryšys. Pavadinimas 5G reiškia „penktoji mobiliojo ryšio karta“. Nėra jokių skirtumų tarp 3G, 4G ir 5G technologijų elektromagnetinio lauko poveikio. 3G ir 4G ryšį  jau daug metų (3G nuo 2001 m., o 4G nuo 2011 m.) kasdien naudojame balso ir duomenų perdavimui. 5G nėra išskirtinė technologija, tai tos pačios 4G technologijos standarto naujesnė  versija, kuri savo techniniais sprendimais užtikrina didesnę duomenų perdavimo spartą, mažesnę signalo perdavimo delsą ir galimybes aptarnauti daugiau naudotojų vienu metu. Tai suteikia galimybę nuotoliniu būdu teikti daugiau pažangių paslaugų ir sprendimų įvairiose srityse, tokiose kaip  sveikatos priežiūra, energetika, transportas ar švietimas.
  • Numatoma, kad 5G (ir būsimi 6G) radijo ryšio tinklai, ypač veiksiantys aukštesnėse radijo dažnių juostose, naudos daug mažesnės galios stotis su išmaniosiomis antenomis, kurios užtikrins daug geresnę aprėptį ir didesnę ryšio spartą, lyginant su dabartinėmis sistemomis. Svarbus vaidmuo numatomas ir mažos aprėpties stotims, kurios bus mažiau matomos ir skleis mažesnę elektromagnetinę spinduliuotę. Jos iš esmės panašios į mums gerai pažįstamus, plačiai namuose, įstaigose, biuruose, viešosiose erdvėse naudojamus „WiFi“ įrenginius.
  • Jokio ryšio tarp 5G ir COVID-19 nėra. Neseniai paskelbtame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime nurodoma: „Virusai negali keliauti radijo bangomis/mobiliaisiais tinklais. COVID-19 plinta per kvėpavimo takų lašeliais, kai užkrėstas asmuo kosėja, čiaudi ar kalba. Žmonės taip pat gali užsikrėsti liesdami užterštą paviršių, o tada akis, burną ar nosį. COVID-19 plinta daugelyje šalių, kurios neturi 5G mobiliųjų tinklų.“ 5G yra naujos kartos mobiliojo tinklo technologija, perduodama nejonizuojančiomis radijo bangomis, todėl neįmanoma, kad ji virusui darytų kokį nors poveikį.
  • Elektromagnetinių bangų poveikis. Dabartinės mokslinės žinios, viešai skelbiamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), rodo, kad nors šioje srityje jau atlikta ir toliau vykdoma itin daug mokslinių tyrimų, esami moksliniai įrodymai nepatvirtina, kad žemo lygio elektromagnetiniai laukai (tokie, kokie sklinda iš radijo ir televizijos stočių, mobiliojo ryšio bazinių stočių ir pan.) galėtų sukelti kokias nors pasekmes žmogaus sveikatai. ES nustatytos griežtos elektromagnetinių laukų ribos, vadovaujantis Tarptautinės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) [1]  gairėmis. Lietuvoje nustatytos elektromagnetinės spinduliuotės normos atitinka europines. Be to, bet kokiai radijo įrangai, naudojamai ES, keliami aukščiausi sveikatos apsaugos ir saugumo reikalavimai, aprašyti suderintuose ir visose valstybėse narėse taikomuose standartuose.
  • Lietuvoje atsakingai vykdomas 5G diegimo procesas. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, vykdo Europos Komisijos sprendimus dėl šios technologijos plėtros. RRT šiame diegimo procese atsakinga už radijo dažnių paruošimą ir jų perdavimą paslaugas ketinantiems teikti operatoriams. Šiuo metu RRT rengiasi aukciono procedūroms, kurių metu bus suteikiama teisė naudoti radijo dažnius ir kurį skelbti numatoma 2020 m. pabaigoje, tačiau, kaip ir ankstesnių aukcionų atveju, skiriant dažnius nėra nustatoma, kokia technologija turi būti diegiama: dažnius gavę operatoriai juos gali naudoti tiek jau esamoms 4G, tiek naujoms 5G technologijoms vystyti, atsižvelgdami į paslaugų naudotojų poreikius. RRT primena, kad Lietuvoje 2018 metų gruodį buvo atlikti pirmieji nekomerciniai 5G bandymai, bet šiuo metu neveikia nė viena 5G stotis, operatoriai dar tik rengiasi perėjimui prie naujos, spartesnės technologijos.
  • Draudžiama skelbti informacija. Kaip rodo ir kitų šalių patirtis, socialinėje žiniasklaidoje bandoma platinti pranešimus, susiejančius 5G su koronaviruso protrūkiu, kuriais siekiama kelti sumaištį bei neramumus šiuo ir taip sudėtingu visuomenei laikotarpiu. RRT, vykdydama interneto karštosios linijos „Švarus internetas“ funkcijas, stebėdama kitų šalių patirtį, kuomet skatinama niokoti „5G bokštus“, bei matydama informaciją, platinamą tam tikrose Lietuvos socialinių tinklų grupėse 5G tema, primena, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsniu, draudžiama skelbti informaciją, kurstančią neapykantą ir smurtą. Apie pastebėtą neteisėtą turinį galima pranešti https://svarusinternetas.lt/.

[1] ICNIRP yra nepriklausoma ne pelno siekianti mokslinė organizacija, įsikūrusi Vokietijoje, kurią 1992 m. įkūrė Tarptautinė radiacinės saugos asociacija (IRPA) ir kuri specializuojasi apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės srityje. Grupę pripažįsta ir remia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Kaip pristatė ICNIRP, ICNIRP išteklius sudaro subsidijos iš nacionalinių ir tarptautinių viešųjų institucijų, tokių kaip Vokietijos federalinė aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerija (BMU), iš Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos („EOSI“). 2014–2020 m. ir iš IRPA, gautos susitikimams ar seminarams organizuoti, ir iš privačių asmenų ir įmonių, niekaip nesusijusių su nejonizuojančiosios spinduliuotės sritimi, nurodyta ICNIRP rėmėjų ataskaitoje, ICNIRP reikalauja, kad paramos skyrėjai neturėtų jokių interesų, o jos nariai negali būti įdarbinti šioje pramonėje, privalo laikytis ICNIRP nepriklausomybės politikos ir viešai deklaruoti savo asmeninius interesus. ICNIRP metinė finansinė ataskaita skelbiama internete https://www.icnirp.org/en/about-icnirp/funding-governance/index.html