Šioje Europos investicijų banko ir Europos Komisijos parengtoje ataskaitoje pateikiama bendra abiejų technologijų padėties apžvalga. Tai rodo, kad Europa turi spręsti iki 10 mlrd. EUR investicijų trūkumo problemą, kuri stabdo dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijų plėtrą ir diegimą ES.
Sparti skaitmeninių technologijų plėtra suteikia naujų galimybių ir iššūkių mums visiems. Skaitmeninimas keičia profesijų pobūdį ir įvairioms ekonominės veiklos rūšims reikalingus įgūdžius. Nauji darbo vaidmenys ir darbo organizavimo formos kelia naujus reikalavimus dėl įmonių žmogiškųjų išteklių praktikos, o tai daro poveikį talentų valdymui ir personalo tobulinimo praktikai visose įmonėse.
Šis vadovas parengtas siekiant apibrėžti strateginį požiūrį į nacionalinių TVET ir įgūdžių sistemų skaitmeninimą. Joje pristatoma sisteminio lygmens skaitmeninimo sistema, apžvelgiami pagrindiniai su skaitmeninimu susiję klausimai, susiję su visais įgūdžių ugdymo aspektais, pateikiamas naudingas įvadas į pagrindines sistemas ir priemones, kuriomis remiamas skaitmeninimas, ir pateikiama daug konkrečių viso pasaulio nacionalinių iniciatyvų pavyzdžių.
- suprasti pagrindines tendencijas, susijusias su tuo, kaip praėjusiais metais pasikeitė labdaros organizacijų naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis, kad galėtumėte palyginti savo organizaciją;
- sužinoti, kaip kitos labdaros organizacijos keičia savo darbo metodus ir rengia skaitmeninio sektoriaus planus artėjant kitam pandemijos etapui;
- stebėti per pastaruosius penkerius metus padarytą pažangą ir tai, ką tai reiškia sektoriui;
- įvertinti, ar labdaros organizacijos turi įgūdžių spragų, o taip pat ir tai, ko joms reikia teikiant paramą, pavyzdžiui, finansavimo, mokymosi ir tobulėjimo.
Pandemija yra didžiausia skaitmeninių sutrikimų šiame sektoriuje priežastis šiais metais. COVID-19 paskatino sektorių naudotis skaitmeninėmis technologijomis siekiant išlaikyti aktualumą, padėti didesniam žmonių skaičiui ir kurti naujus darbo, lėšų rinkimo ir paslaugų teikimo būdus. Tačiau, nors kai kuriose labdaros organizacijų skaitmeninės plėtros srityse spartėjo, kitose padaryta nedidelė pažanga.
„Charity Digital Skills“ ataskaita rengiama jau penktus metus ir yra metinis skaitmeninių įgūdžių, požiūrių ir paramos poreikių visame sektoriuje barometras. Ataskaitoje analizuojama, kaip daroma pažanga kuriant tinkamą skaitmeninių pokyčių pagrindą, įskaitant vartotojų poreikių suvokimą, lyderystę, strategiją ir valdymą.
Ataskaita taip pat siekiama padėti:
Skaitmeninių arba informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžių ugdymas pastaraisiais metais buvo politikos prioritetas, atsižvelgiant į sparčius technologinius pokyčius sektoriuose ir profesijose. Tačiau skaitmeninių įgūdžių indėlis yra gerokai platesnis. Skaitmeniniai įgūdžiai sudaro sąlygas pilietiškumui visuomenėje ir skatina veiksmingą ir teisingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Be konkrečių sektorių ir profesijų (pvz., IRT technikų ir IRT specialistų), kurie kuria ir teikia skaitmenines prekes ir paslaugas, skaitmeniniai įgūdžiai vis dažniau tampa universaliuoju reikalavimu visose profesijose ir sektoriuose.
Remiantis įgūdžių panorama, analizuojama skaitmeninių įgūdžių ekosistema, galimybės, kurias suteikia raštingumas skaitmeninėje srityje, ir uždaviniai, susiję su skaitmeninio raštingumo stoka.
2020 ir 2021 m. pandemijos darbo vietų praradimo ir spartesnio automatizavimo sukelti trikdžiai paveikė darbuotojus ir studentus visame pasaulyje. Šiuo kritišku momentu vyriausybės, verslo ir aukštojo mokslo lyderiai turi unikalią galimybę pertvarkyti dabartinę ir būsimą darbo jėgą, kad būtų užtikrintas atsparus ekonomikos augimas, geriau suvokiant, kokie įgūdžiai lemia tvarų užimtumą.
Pasaulinėje įgūdžių ataskaitoje "Coursera" naudojasi visos platformos besimokančiųjų ekosistemos įžvalgomis, kad atskleistų naujų galimybių darbą keičiantiems darbuotojams, neseniai baigusiems studijas ir besimokantiesiems, norintiems siekti karjeros asmenims.
- išpirkos reikalaujanti programinė įranga suteikia galimybę didesnei nusikaltėlių grupei užpulti dideles korporacijas ir viešąsias institucijas, grasinant joms daugiasluoksniais turto prievartavimo metodais, pavyzdžiui, „DDoS“ išpuoliais;
- mobilioji kenkimo programinė įranga vystosi, o nusikaltėliai bando apeiti papildomas saugumo priemones, pavyzdžiui, dviejų veiksnių tapatumo nustatymą;
- dėl apsipirkimo internetu labai padaugėjo sukčiavimo internete atvejų;
- vis didesnį rūpestį kelia savarankiškai pasigaminta neteisėta medžiaga, kuri taip pat platinama siekiant pelno;
- nusikaltėliai ir toliau piktnaudžiauja teisėtomis paslaugomis, pavyzdžiui, VPN, šifruoto ryšio paslaugomis ir kriptovaliutomis.
Šiame Europolo atliktame tyrime pateikiamas teisėsaugos institucijoms skirtas kintančių grėsmių ir pagrindinių pokyčių kibernetinių nusikaltimų srityje vertinimas. Ankstesnėse IOCTA versijose buvo pabrėžta, kad dėl įvairių veiklos būdų nuolatinio pobūdžio kibernetinių nusikaltimų grėsmės keičiasi rečiau, nei įprasta manyti. Praėjusių metų IOCTA ataskaitoje buvo atspindėta ši situacija, pažymint, kad kibernetiniai nusikaltimai yra greičiau evoliucija nei revoliucija.
Šių metų ataskaitoje tebėra matomas COVID-19 pandemijos poveikis. Su pandemija susijęs spartesnis skaitmeninimas turėjo didelės įtakos tam tikrų kibernetinių grėsmių raidai, be kita ko:
Šioje ataskaitoje apžvelgiami ESCO pokyčiai 2020 m. bei Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Europos Komisijoje atlikti darbai siekiant užtikrinti, kad klasifikacija būtų nuolat tobulinama, taip pat padėti plačiam suinteresuotųjų šalių ratui įsisavinti ją darbo rinkoje ir švietimo bei mokymo srityje.
Ataskaitoje pateikiami ESCO įgyvendinimo Europoje ir už jos ribų pavyzdžiai bei informuojama apie praėjusiais metais vykdytą komunikacijos veiklą. Be to, ataskaitoje pabrėžiamas procesas, kurio imtasi siekiant pateikti kitą svarbią ESCO versiją (v1.1, numatyta 2021 m. pabaigoje), įskaitant dirbtinio intelekto naudojimą klasifikatoriui tvarkyti.
Europos įgūdžiai, kompetencijos, kvalifikacijos ir profesijos (ESCO) - tai daugiakalbis klasifikatorius, pagal kurį nustatomi ir skirstomi ES darbo rinkai ir švietimui svarbūs įgūdžiai, kompetencijos, kvalifikacijos ir profesijos. ESCO Europos Komisija rengia nuo 2010 m.
- Kokia yra dabartinė CT integravimo ES privalomojo ugdymo įstaigose padėtis?
- Kokios yra pagrindinės CT charakteristikos ir jų ryšys su informatikos, informatikos ir kompiuterijos mokslais?
- Kaip kompiuterinio raštingumo įgūdžiai ugdomi ir vertinami ES privalomajame ugdyme?
- Kaip galima pagerinti informatikos mokymą ES?
Pastaraisiais metais skaičiuojamasis mąstymas tapo pagrindiniu įgūdžiu visiems, o ne tik kompiuterių mokslininkams. Nepaisant gerėjančio įsisavinimo, kyla įvairių problemų ir iššūkių, susijusių su veiksmingu skaičiavimo įgūdžių integravimu į privalomąjį švietimą. Šioje ataskaitoje atnaujinamos ir išplečiamos 2016 m. „CompuThink“ tyrimo išvados ir pateikiama atnaujinta 22 ES valstybių narių ir aštuonių ES nepriklausančių šalių apžvalga. Joje taip pat pateikiama išsami įrodymų santrauka, įskaitant vienuolika rekomendacijų dėl politikos ir praktikos.
Tyrime daugiausia dėmesio skirta kai kuriems pagrindiniams klausimams, susijusiems su kompiuterinio raštingumo įgūdžių integravimu į privalomąjį ugdymą.
Tyrime surinkta daug įvairių įrodymų iš sistemingos literatūros apžvalgos, apklausos su švietimo ministerijų atstovais, dviejų internetinių konsultacijų renginių ir išsamių atvejų tyrimų devyniose Europos šalyse, kuriuose dalyvavo pusiau struktūruoti pokalbiai (su ekspertais, politikos formuotojais, mokyklų vadovais, mokytojais) ir tikslinės grupės (su mokiniais).
Šis leidinys yra Europos Komisijos mokslo ir žinių tarnybos Jungtinio tyrimų centro (JRC) ataskaita.
2021 m. kovo mėn. Europos Komisijai paskelbus komunikatą „Skaitmeninės politikos kelrodis. Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, pradėtos konsultacijos, įskaitant šią „Eurobarometro“ apklausą, siekiant sužinoti ES piliečių požiūrį į siūlomus skaitmeninius principus, kad būtų sukurtas Europos perėjimo prie skaitmeninių technologijų būdas. Šių principų tikslas būtų skatinti vertybėmis grindžiamą Europos skaitmeninę aplinką, kuri padėtų puoselėti demokratiškesnę ir įtraukesnę visuomenę, užtikrinant vienodas sąlygas visiems ES piliečiams gauti prieigą prie vis labiau skaitmeninio pasaulio potencialo ir išnaudoti visas jo galimybes.
2021 m. rugsėjo 16 d. – spalio 15 d. šią apklausą 27 ES valstybėse narėse atliko tinklas „Kantar“. Maždaug 26 530 respondentų iš skirtingų socialinių ir demografinių grupių buvo paprašyta pareikšti savo nuomonę tokiomis temomis:
– ES piliečių suvokimas, kokį vaidmenį jų gyvenime atliks skaitmeninės priemonės ir internetas;
– ES piliečių informuotumas apie teisių taikymą ir apsaugą interneto aplinkoje;
– respondentų nuomonė apie bendrą Europos skaitmeninių teisių ir principų viziją.
Šią apklausą užsakė Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas (CNECT GD) pagal komunikatą „Skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“.
2021 m. rugsėjo 22 d. LKDF forume, kurio tema „Skaitmeniniai įgūdžiai įtraukiajai ateičiai“, diskutuota, kaip skaitmeninių įgūdžių ugdymas ketvirtosios pramonės revoliucijos metu padės užtikrinti įtraukesnę ateitį visiems.
LKDF forume UNIDO, bendradarbiaudamas su Europos mokymo fondu ir organizacija „WorldSkills International“, rugsėjo 23 –24 d. surengė virtualų hakatoną, skirtą 2020 m. LKDF forumo temai „Žalieji įgūdžiai tvariai ateičiai“ remti ir sukurti geriausią žaliųjų įgūdžių sprendimą.
Forumas suteikė puikią galimybę diskutuoti apie tai, kaip sumažinti darbo įgūdžių skirtumus, panaikinti skaitmeninių įgūdžių atotrūkį ir skatinti bendradarbiavimą ateityje.
LKDF forumo rezultatų knygoje pateiktos atstovų išvados ir diskusijos bei statistiniai duomenys apie dabartinę ir būsimą skaitmeninių įgūdžių lygį. Daugelis atstovų kalbėjo apie tai, kaip COVID-19 pandemija atskleidė sunkumus, su kuriais susiduriama ugdant įgūdžius, ir paragino pasaulio bendruomenę pasinaudoti ketvirtąja pramonės revoliucija siekiant sukurti įtraukaus darbo ateitį. Teminėse sesijose buvo nagrinėjami klausimai, su kuriais susiduria moterys ir nepalankioje padėtyje esančios grupės, siekdamos įgyti skaitmeninių įgūdžių, taip pat metodai, kuriais siekiama spręsti skaitmeninės įtraukties klausimus. Baigiamojoje ceremonijoje buvo surengtas raginimas imtis veiksmų, kuriame pabrėžtas poreikis užtikrinti, kad skaitmeninių įgūdžių ugdymas būtų atviras ir prieinamas visiems, taip pat iškeltas klausimas, kaip tarptautinė bendruomenė gali padėti.